Figa – tai skanus vasaros pabaigos malonumas, bet ar žinojai, kad tai išvis nėra tikras vaisius? Šis gamtos stebuklas slepia daug netikėtumų, apie kuriuos dauguma nė nenutuokia.
Figa – ne tai, ką manėme iki šiol
Nors figa laikoma vaisiumi, botaniškai ji nėra tikras vaisius. Tai vadinamoji netikra uoga, o tiksliau – atvirkštinė žiedyno struktūra, vadinama sikonijumi. Figos viduje slypi šimtai mažyčių žiedų, o tikrieji vaisiai – tai smulkūs grūdeliai (achenai), kurie traška valgant.
Kaip figos apsidulkina?
Klausimas, kuris dažnai kyla: kaip apdulkėja žiedai, jeigu jie paslėpti figos viduje? Štai kur gamta parodė savo išmonę.
Kai kurios figų rūšys geba auginti vaisius be apdulkinimo (tai vadinama partenokarpija), tačiau daugelis figmedžių priklauso nuo specialių vabzdžių – Blastophaga genties vapsvų.
Nuostabi ko-evoliucija su vapsvomis
Šios miniatiūrinės vapsvos ir figmedžiai evoliucionavo kartu: jų gyvenimo ciklai visiškai susiję. Vapsva įskrenda į figos vidų su žiedadulkėmis ir apdulkina joje esančius žiedus. Tačiau įėjusi į šią uždarą struktūrą, ji dažnai nebegali išeiti ir žūsta.
Skamba šiurpiai? Ramiai – tai visiškai natūralus ir nekenksmingas procesas. Daugelis figų, kurios parduodamos parduotuvėse, net neturi sąlyčio su vabzdžiais, nes jos išaugintos be apdulkinimo.
Ne tik skani, bet ir universali
Figa puikiai tinka ne tik valgyti šviežia – ji puikiai dera su sūriais, foie gras, dedama į salotas, desertus ar verda į uogienes, kad skonis išliktų visus metus.
Apibendrinant
Figa – tai ne tik vaisius, bet ištisas pasaulis biologijos stebuklų. Kiekvieną kartą ją valgant, verta prisiminti, kad tai didelis gamtos bendradarbiavimo rezultatas: medis, vabzdys ir žmogus – visi šioje istorijoje turi savo vaidmenį.