Velykų savaitė 2025 baigiasi Velykų pirmadieniu. Tai yra pirmoji Velykų oktavos diena – savaitė, sekanti po Prisikėlimo sekmadienio. Su šia diena prasideda Velykų laikotarpis, trunkantis 50 dienų. Šiuo metu prisimenama Kristaus mirtis ir prisikėlimas, taip pat laikas, kai Jis buvo su apaštalais. Šis laikotarpis baigiasi Sekminių sekmadieniu.
Judri šventė
Kaip ir likusi Velykų savaitė, ši diena neturi pastovios datos kalendoriuje. Pirmieji krikščionys, kurie taip pat buvo žydai, švęsdavo Kristaus prisikėlimo Velykas tuo pačiu metu kaip ir žydų Pesach šventę. Tačiau po Nikėjos susirinkimo šios dvi šventės buvo atskirtos, ir krikščioniškoms Velykoms liko judri data.
Taigi, krikščioniškos Velykos švenčiamos po pirmosios pilnaties, įvykusios po pavasario lygiadienio Šiaurės pusrutulyje. Dėl to jos kasmet gali būti švenčiamos tarp kovo ir balandžio mėnesių.
„Velykinių pyragų“ tradicija
Lietuvoje įprasta, kad Velykų sekmadienį krikšto tėvai dovanoja savo krikšto vaikams vadinamuosius velykinius pyragus arba kitus saldumynus. Velykų pirmadienį dažnai visa šeima susirenka ir leidžiasi į iškylą gamtoje, kur ragaujami šie saldumynai, simbolizuojantys Gavėnios pabaigą ir šios rimties bei pasninko laikotarpio užbaigimą.
Velykiniai kepiniai Lietuvoje dažniausiai turi biskvitinį pagrindą, o jų puošyba gali skirtis priklausomai nuo regiono – dažnai jie dekoruojami margučiais, kurie gali būti tiek dažyti, tiek gaminti iš šokolado.
Ne visur švenčiama kaip nedarbo diena
Velykų pirmadienis nėra oficiali šventinė diena visoje Lietuvoje, tačiau daugumoje savivaldybių tai yra nedarbo diena arba šventinė proga. Kai kuriose įstaigose tai gali būti darbo diena, ypač jei tai nenumatyta kolektyvinėje sutartyje ar vidaus tvarkoje.
