Nuo 1940 m. jūrinių karščio bangų padaugėjo tris kartus, rodo tyrimas, kurį atliko Viduržemio jūros regiono tyrimų institutas (Institut Mediterrani d’Estudis Avançats de la Universitat de les Illes Balears, IMEDEA-UIB), bendradarbiaudamas su Nacionaliniu atmosferos mokslų centru prie Readingo universiteto (NCAS) (Jungtinė Karalystė).
Remiantis tyrimo duomenimis, 47 proc. 2000-2020 m. užfiksuotų jūrinių karščio bangų priskiriamos ekstremaliems reiškiniams, atsiradusiems dėl visuotinio atšilimo poveikio.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad pasaulinis atšilimas lemia vidutiniškai 1 laipsniu padidėjusį jūrinių karščio bangų intensyvumą.
Marta Marcos, UIB fizikos profesorė ir pagrindinė tyrimo autorė, teigia, kad šios jūrinės karščio bangos „turi svarbių pasekmių jūrų gyvūnijai, paveikdamos, pavyzdžiui, koralinius rifus ir jūros žolių pievas“.
Pavyzdžiui, 2023 m. vasarą Viduržemio jūros ir Jungtinės Karalystės vandenyse buvo užfiksuotas„kasmetinis daugiau nei 2 °C temperatūros padidėjimas, priskirtinas visuotiniam atšilimui“, palyginti su 2021 m.
Tyrime taip pat nustatyta, kad dėl visuotinio atšilimo poveikio 2014-2015 m. šiaurės rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje dažniau pasitaikė jūrinių karščio bangų, o 2015-2016 m. – Tasmano jūrą paveikusių jūrinių karščio bangų.
Remiantis paskelbtais rezultatais, jūrų karščio bangos, atrodo, nevienodai pasiskirsčiusios visame pasaulyje, dažnesnės tropiniuose rytinės Ramiojo vandenyno dalies ir rytinės Atlanto vandenyno dalies regionuose, o intensyvesnės – Šiaurės Atlanto, Ramiojo vandenyno ir Baltijos jūros rajonuose.
