Bekontakčių mokėjimų era Lietuvoje – ar artėja pokyčiai?
Pastaraisiais metais bekontakčiai mokėjimai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Jau seniai nereikia įvesti PIN kodo, kad sumokėtume už pirkinius. Užtenka priglausti kortelę ar telefoną prie skaitytuvo – ypač kai suma neviršija 50 eurų.
Tačiau tuo metu, kai šis būdas vis labiau įsitvirtina, Švedija – šalis, kuri laikoma skaitmeninių inovacijų lydere – pasuko priešinga kryptimi. Ji pradeda skatinti grynųjų pinigų naudojimą. Ir šis sprendimas gali atrodyti kaip žingsnis atgal, bet jis paremtas aiškiais tikslais.
Kodėl Švedija renkasi grynuosius?
Skaitmeniniai mokėjimai, ypač po pandemijos, tapo norma visoje Europoje. 2024 m. Prancūzijoje net 62 % visų kortelių atsiskaitymų buvo atlikta be kontakto. Lietuvoje ši tendencija taip pat auga, o mobilieji mokėjimai naudojant „Apple Pay“ ar „Google Pay“ tampa vis populiaresni.
Tačiau Švedija nori išlaikyti pusiausvyrą tarp skaitmeninių mokėjimų ir grynųjų pinigų. Kodėl?
-
Apsauga nuo kibernetinių atakų. Jei įvyktų sistemų gedimai ar kibernetinės grėsmės, grynieji išlieka patikimu atsiskaitymo būdu.
-
Skaitmeninė atskirtis. Ne visi gyventojai turi vienodą prieigą prie technologijų. Senyvo amžiaus žmonės ar gyvenantys atokiose vietovėse gali jaustis atskirti.
-
Nepriklausomybė. Šalis nori, kad piliečiai nebūtų visiškai priklausomi nuo elektroninės infrastruktūros.
Kokias priemones įgyvendina Švedija?
Švedijos centrinis bankas Riksbank ėmėsi konkrečių veiksmų:
-
Stiprina bankomatų infrastruktūrą, užtikrindama, kad bankomatai liktų prieinami visoje šalyje. Tuo metu Lietuvoje ir kitose šalyse jų skaičius mažėja.
-
Ragina prekybininkus priimti grynuosius pinigus. Tai nėra privaloma, tačiau skatintinas elgesys.
-
Svarstomos galimos bekontakčio atsiskaitymo ribojimo priemonės tam tikrose srityse.
Ar Lietuva paseks šiuo pavyzdžiu?
Lietuvoje šiuo metu dominuoja skaitmeniniai mokėjimai, o gyventojai aktyviai naudoja mobilias pinigines. Tačiau didėjantis kibernetinių grėsmių pavojus, asmeninių duomenų vagystės ir technologinės atskirties klausimai gali paskatinti valdžią peržiūrėti strategiją.
ES šalyse jau vyksta diskusijos dėl grynųjų pinigų svarbos ir skaitmeninės pusiausvyros išlaikymo. Todėl visiškai įmanoma, kad Lietuva artimiausiu metu taip pat perims kai kurias Švedijos rekomendacijas, kad užtikrintų visų gyventojų įtrauktį ir finansinį saugumą.
