Sukčiai vis dažniau naudojasi „WhatsApp“, kad išviliotų jūsų banko informaciją. Neįkliūkite į šį klastingą spąstą.
Lietuvoje „WhatsApp“ tampa vis populiaresnė
Pagal naujausius duomenis, milijonai europiečių – tarp jų ir daug lietuvių – kasdien naudojasi „WhatsApp“. Tai labai patogus būdas bendrauti su artimaisiais, dirbti ar dalintis kasdieniais reikalais. Tačiau būtent dėl šio populiarumo ši programėlė tapo patogia terpe sukčiams.
Pastaruoju metu kaimyninėje Ispanijoje policija išplatino įspėjimą apie naują sukčiavimo schemą, kuri greitai plinta visoje Europoje. Jos tikslas – išvilioti jūsų banko prisijungimus ar kortelės duomenis per tariamai nekaltą „WhatsApp“ žinutę.
Kaip veikia ši sukčiavimo schema?
Tai vadinamasis phishingas, arba tapatybės apsimetimas. Sukčiai apsimeta žinomais paslaugų teikėjais – siuntų tarnybomis, bankais ar net „WhatsApp“ pagalbos centru. Jie siunčia žinutes, kuriose nurodoma apie tariamą problemą su jūsų paskyra, siunta ar mokėjimu. Pridedamas klastotas nuorodos adresas.
Šiose žinutėse naudojami autentiškai atrodantys logotipai, spalvos ir tekstai, kad sukurtų iliuziją, jog žinutė yra oficiali. Spustelėjus pateiktą nuorodą, vartotojas nukreipiamas į netikrą svetainę, kuri reikalauja suvesti asmens duomenis, slaptažodį ar banko kortelės informaciją.
Blogiausia tai, kad žinutės gali ateiti iš jūsų pažįstamų žmonių, kurių paskyros buvo nulaužtos. Tai dar labiau sustiprina pasitikėjimą ir padidina tikimybę, kad vartotojas taps auka.
Kaip apsaugoti savo banko duomenis?
Kad apsisaugotumėte, vadovaukitės šiais ekspertais patvirtintais patarimais:
-
Niekuomet nespauskite įtartinų nuorodų, net jei jos siunčiamos iš pažįstamo asmens.
-
Nekelkite panikos – patikrinkite informaciją oficialiuose kanaluose (pvz., siuntų tarnybos ar banko svetainėje).
-
Oficialios įstaigos niekada neprašo slaptažodžių ar banko duomenų SMS žinutėse ar per „WhatsApp“.
-
Įjunkite dvigubą autentifikaciją, kad apsisaugotumėte nuo paskyros užgrobimo.
Jei gavote įtartiną žinutę – praneškite apie ją „WhatsApp“ ar pasitelkite Lietuvos policijos el. erdvės stebėsenos tarnybą (pvz., Phishingas.lt ar CERT-LT).
Ką daryti, jei vis dėlto tapote auka?
Jeigu jau pateikėte informaciją – nedelsdami susisiekite su savo banku, užblokuokite kortelę ir praneškite apie įtartiną veiklą. Taip pat:
-
Pakeiskite visus slaptažodžius, susijusius su jūsų el. paštu ir banko paskyra.
-
Pateikite pareiškimą policijai, kad būtų pradėtas tyrimas ir galėtumėte gauti kompensaciją, jei patyrėte finansinių nuostolių.
Nepamirškite įspėti ir savo artimuosius, ypač vyresnio amžiaus žmones, kurie gali nesuprasti modernių sukčiavimo schemų. Informacija – tai geriausia gynyba!
