Įgyvendindamos itin pažangią gynybos programą, Jungtinės Valstijos pristatė autonominės manta rajaus formos povandeninės transporto priemonės, skirtos nepastebimai skverbtis į giliuosius vandenis, kūrimo pažangą. Šiam projektui vadovauja Pentagono mokslo padalinys – Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA), ir jis jau bandomas kontroliuojamoje aplinkoje.
Projektas, žinomas kaip „ Manta Ray“, ne veltui pavadintas šio jūrų gyvūno vardu – povandeninė transporto priemonė imituoja jo plokščią siluetą ir gebėjimą tyliai sklandyti vandenyne. Taikydami biomimetinį dizainą, t. y. metodą, kuriuo siekiama atkartoti veiksmingas biologines struktūras, inžinieriai sukūrė didelį droną, galintį keliauti gelmėmis su minimaliu akustiniu parašu, todėl jo neaptinka įprasti radarai ar sonarai.
Pasak pačios DARPA, transporto priemonė sukurta taip, kad galėtų veikti visiškai autonomiškai ilgą laiką, net kelis mėnesius, nereikalaujant tiesioginės žmogaus pagalbos ar dažno energijos įkrovimo. Dėl to ji gali būti puiki strateginė priemonė povandeninio karo, slapto patruliavimo ar duomenų rinkimo jautriuose regionuose scenarijuose.
Programos tikslas – suteikti JAV kariniam jūrų laivynui naujos klasės transporto priemonių, galinčių nuotoliniu būdu veikti tose vietovėse, kuriose pilotuojamų povandeninių laivų dislokavimas yra neįmanomas arba rizikingas. Kitaip nei įprasti povandeniniai laivai, šie bepiločiai gali būti paleidžiami iš motininių laivų ar net kitų bepiločių platformų ir ištisas savaites būti neaktyvūs, o aktyvuojami tik tada, kai jų prireikia.
„Svarbiausia šio kūrinio ypatybė – jo operacinis gyvybingumas be išorinio įsikišimo. Jiems ilgą laiką nereikia techninės priežiūros ir jie gali savarankiškai vykdyti sudėtingas misijas“, – aiškino projekto vadovai.
Sėkmingai užbaigtas bandymų etapas
Bendrovės „Northrop Grumman“ sukurtas prototipas jau baigė bandymus realiomis sąlygomis po Ramiuoju vandenynu. Bandymai parodė, kad bepilotis orlaivis gali išsiskleisti, veikti esant itin dideliam slėgiui, rinkti duomenis ir grįžti į pradinį tašką be gedimų. Be to, jame įdiegtos modulinės sistemos, kurios leis jį pritaikyti įvairioms misijoms – nuo stebėjimo iki elektroninio sabotažo ar aplinkos stebėjimo. „Tokio tipo platforma mums suteikia aiškų strateginį pranašumą: diskretišką ir ilgalaikį dislokavimą tose teritorijose, kuriose jūrų kontrolė yra ribota arba ginčytina“, – teigia gynybos departamento šaltiniai.
Manta Ray nėra pavienis atvejis, o platesnių Pentagono pastangų plėtoti bepiločių karo technologijas dalis. Pastaraisiais metais JAV karinis jūrų laivynas investavo į bepiločių orlaivių būrius, išmaniąsias torpedas ir bepiločius antvandeninius laivus. Taip siekiama sumažinti žmonių riziką, padidinti taktinį efektyvumą ir išlaikyti technologinį pranašumą prieš tokius konkurentus kaip Kinija ir Rusija.
Tarptautinio saugumo ekspertai mano, kad šios naujovės taip pat galėtų būti dvejopai taikomos civiliniuose scenarijuose, pavyzdžiui, moksliniams vandenyno dugno tyrimams, povandeninių išteklių paieškai ar klimato kaitos stebėsenai, nors šiuo metu pagrindinis dėmesys ir toliau aiškiai skiriamas kariniams tikslams.
Autonominių transporto priemonių, turinčių infiltracijos ir puolimo pajėgumų, atsiradimas kelia svarbių etinių ir geopolitinių klausimų. Tarptautinės organizacijos jau įspėjo apie būtinybę reguliuoti autonominių ginklų naudojimą, kol jų plitimas neišmušė iš kontrolės strateginės pusiausvyros.
