1974 m. Tanzanijoje Kasakelos ir Kahamos klanai pradėjo ketverius metus trukusį karą. Jis baigėsi tik 1978 m., kai pirmasis klanas išžudė visus kovojančius vyrus ir suaugusias moteris, galinčias kovoti, ir pagrobė bei pavergė kito klano jaunesnes moteris. Kol kas viskas įprasta, tiesa? Atrodo, kad tai tik dar viena istorija apie žmones, darančius gyvuliškus dalykus, kaip ne kartą yra nutikę istorijoje. Bet ne. Šį kartą yra niuansas, dėl kurio atvejis išskirtinis: abu klanai buvo šimpanzės.
Vadinamasis „Gombės šimpanzių karas“ buvo pirmasis užfiksuotas karinis konfliktas tarp gyvūnų. Taip, karinis. Abi pusės naudojo karo strategijas, ginklus, paliaubas, diplomatinius susitikimus, šnipinėjimą… Tai, kas, regis, būdinga tik žmogaus intelektui. O nugalėtojai iki genocido išnaikino savo priešus, kurie, vartojant žmogiškųjų santykių terminologiją, buvo separatistų grupė.
Šimpanzių klanai yra labai stabilūs. Patinai paprastai visą gyvenimą lieka klane, kuriame gimė, ir tik patelės gali migruoti į kitas bendruomenes. Beveik 300 šimpanzių genetiniai tyrimai parodė, kad vidutiniškai jų atitinkami klanai atsirado daugiau kaip prieš penkis su puse šimtmečio.
Karas ir pokaris
Tačiau Gombės nacionaliniame parke susiklostė dvi išskirtinės aplinkybės: atsirado mažai autoritetingas alfa patinas ir sumažėjo patelių skaičius. Du klano patinai vadovavo naujos grupės susikūrimui ir 1971 m. apsigyveno atskirai. Trejus metus santykiai buvo daugiau ar mažiau draugiški, abu klanai leido laiką kartu. Viskas pasikeitė 1974 m., kai septynios Kasakelos klano šimpanzės užklupo suaugusį Kahamos klano atstovą ir negailestingai sumušė jį iki mirties. Prasidėjo ketverius metus trukęs žiaurumas ir žudynės.
Išnaikinę visus savo priešus, išgyvenę Kasakelos klano atstovai patyrė tai, ką mes, žmonės, puikiai žinome: kare pralaimi visi. Jie buvo taip nusilpę, kad juos užpuolė kiti kaimyniniai klanai. Iš jų buvo atimta didžioji dalis teritorijos. Jiems pavyko išsilaikyti tik mažytėje erdvėje savo išradingumo dėka. Jie mokė jaunas šimpanzes atrodyti kaip suaugusios, kad jų patruliai būtų gausesni, o varžovai būtų įbauginti. Bet kuriuo atveju Kasakelos klanas pasižymėjo ypatinga karinga prigimtimi. Bėgant metams jis atgavo savo jėgas ir 1993 ir 2002 m. vėl surengė užfiksuotus karinius konfliktus su kitais klanais.
Šimpanzės prieš gorilas 2019 m.
Tai, kas įvyko Gombėje, nėra vienintelis žinomas beždžionių karas. 2019 m. vienas šimpanzių klanas surengė du išpuolius prieš gorilų klaną, su kuriuo iki tol palaikė šiltus kaimyninius santykius Loango nacionaliniame parke Gabone. Per pirmąjį reidą beveik trisdešimt šimpanzių užpuolė gorilų šeimą. Jos pagrobė mažą gorilą ir mirtinai sumušė. Šimpanzių pusėje buvo sunkiai sužeista patelė. Antrasis išpuolis įvyko po dešimties mėnesių, kai santykiai, atrodė, normalizavosi. Vėl apie 30 šimpanzių užpuolė gorilų šeimą, pasitelkusios strategijas atskyrė patinus nuo patelių ir sugebėjo pagrobti mažą gorilos jauniklį, kurį nužudė ir suvalgė.
Šių incidentų pagrindu atlikti tyrimai patvirtino, kad šimpanzės geba planuoti karo žygius, kurių metu naudoja taktiką, kad išlaikytų iniciatyvą ir pranašumą prieš varžovus. Jos nesigaili… Beveik taip, tarsi jos būtų žmonės.
