Kai dėl pandemijos į mūsų gyvenimą atėjo nuotolinis darbas ir išplito jo naudojimas, mintis apie nuolatines atostogas užvaldė tuos, kurie buvo priklausomi nuo šios galimybės malonės. Darbas nuotoliniu būdu dirbant iš rojaus salos atrodė ne toks panašus į darbą, ir dėl šios idėjos darbo pasaulyje ėmė įsigalėti skaitmeninių klajoklių sąvoka.
Tačiau realybė nėra nei nauja, nei gimusi kartu su pandemija. Pavyzdžiui, istorija, kuria pasidalijo JeuxVideo kolegos, apie milijardierių Mario Salcedo ir problemas, susijusias su jo ypatingu nuotolinio darbo būdu. Daugiau nei prieš 25 metus jis nusprendė savo biurą paversti okeaniniu laineriu ir nuo to laiko dirba iš vieno kruizinio laivo į kitą.
Didžiausia nuotolinio darbo kruiziniame laive problema
Po 21 metų darbo tarptautinėje bendrovėje Majamyje, 1996 m. jis nusprendė, kad gyvenimas iki darbo pasiekė nesveiką ribą, todėl, būdamas 47 metų amžiaus, viską metė ir įkūrė savo turto valdymo ir investavimo agentūrą, kuri internetu stebi ir optimizuoja milijardierių turtą. Tačiau viską, ko jis išmoko, jis vykdys ne biure ar savo namuose, o kruiziniame laive.
Per kelerius ateinančius metus Salcedo įlipo į daugiau nei 100 įvairių kompanijų kruizinių laivų, o galiausiai jo nuolatiniais namais tapo „Royal Caribbean“ kruizinis laivas „Voyager of the Seas“. Nuo to laiko jis praleido tūkstančius dienų jūroje 1 154 kruiziniuose laivuose, o nuotolinio darbo stilius per metus kainuoja nuo 70 000 iki 100 000 JAV dolerių.
Vis dėlto didžiausia Salcedo problema yra ne kruizai, kurie jam kainuoja brangiau, nes jis teigia, kad išplaukia pigiau, nes renkasi tik vidinius kambarius, į kuriuos eina tik miegoti ir praustis, ir ne tai, kad dėl savotiško gyvenimo būdo kruizininkų sluoksniuose jis vadinamas Super Mario. Didžiausia jo nuotolinio darbo stiliaus problema yra ta, kad dabar jam kaip niekada sunku grįžti į sausumą.
Priežastis – tai, ką ekspertai pavadino išlaipinimo liga – retas sutrikimas, kuris po ilgesnės kelionės laivu, lėktuvu ar net automobiliu sukelia nuolatinį jūros ligos jausmą, dėl kurio vis dar jautiesi taip, tarsi būtum laive. Kaip jis pasakoja dokumentiniame filme „Laimingiausias pasaulyje vaikinas“, šiam multimilijonieriui grįžti į sausumą yra kančia, nes jo pusiausvyra priprato prie bangų siūbavimo, todėl jis nemato priežasčių, kodėl negalėtų tęsti savo ypatingo nuotolinio darbo.
