Valensijos provincijos teismas įpareigojo pensininką toliau mokėti išlaikymą savo pilnamečiui sūnui , nes, kaip teigia tėvas, daugiau nei trejus metus trunkantis jųdviejų santykių nebuvimas nebuvo nulemtas vien tik 21 metų jaunuolio kaltės. Pensininkas prašė nebemokėti sūnui, universiteto studentui, 1800 eurų per mėnesį, taip pat nebemokėti pusės jo nepaprastųjų išlaidų ir mokėti jam tik 180 eurų per mėnesį.
Pagal 2025 m. sausio mėn. sprendimą jaunuolis, gyvenantis su motina ir tebestudijuojantis universitete, pradėjo gauti 2 000 eurų pensiją, kuri vėliau galutiniu sprendimu buvo sumažinta iki 1 800 eurų. Savo ruožtu tėvas, kuris nuo 2020 m. yra pensininkas, teigia, kad jo finansinė padėtis pasikeitė ir kad, siekiant pakeisti išlaikymo išmoką, reikėtų atsižvelgti į pablogėjusius šeimos santykiu.
Tėvo pateiktame ieškinyje jis prašo sumažinti išlaikymo pašalpą iki 180 eurų per mėnesį, taip pat remiasi gera motinos finansine padėtimi. Tiek jaunuolis, tiek jo motina nesutiko, nurodydami, kad sūnus lankė šeimos terapiją, nes norėjo išsaugoti santykius su tėvu ir kad būtent tėvas jo atžvilgiu buvo neatidus.
Teismas mano, kad nėra faktų, kurie pateisintų išlaikymo išmokos sumažinimą
24 Valensijos pirmosios instancijos teismas atmetė tėvo ieškinį, manydamas, kad nėra faktų, pateisinančių išlaikymonutraukimą ar sumažinimą , ir kad tėvas, kai buvo nustatytas išlaikymo dydis, jau buvo išėjęs į pensiją ir kad nuo to laiko neįvyko jokių svarbių pokyčių. Jis taip pat pridūrė, kad Aukščiausiasis Teismas, norėdamas panaikinti išlaikymą, reikalauja, kad rimtas gedimas būtų išimtinai susijęs su vaiku.
Nepatenkintas teismo sprendimu pensininkaspateikė apeliacinį skundą Valensijos provincijos teismui, kuris buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nėra tikslinga iš naujo vertinti tėvų ekonominį pajėgumą ar iš naujo koreguoti pensiją remiantis ankstesnėse bylose jau išnagrinėtais elementais.
Teismas, išanalizavęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad tėvo ir sūnaus santykiai nutrūko ne tik dėl sūnaus kaltės, ir pabrėžė tai, kad jis lankė terapiją ir teigė, jog nori atkurti ryšį su tėvu, ir kad būtent pensininko elgesys šių užsiėmimų metu lėmė atsiribojimą.
Teismas sprendime cituoja ankstesnę Aukščiausiojo Teismo doktriną dėl priežasčių, analogiškų atskyrimui, ir daro išvadą, kad nėra jokių įrodymų apie priekaištingą ir išskirtinį sūnaus elgesį, kuris pateisintų pensijos nutraukimą.
Dėl visų šių priežasčių Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo tėvas buvo įpareigotas toliau mokėti 1 800 eurų išlaikymą savo 21 metų sūnui ir padengti pusę jo nepaprastųjų išlaidų.
Vis dėlto šis sprendimas nėra galutinis, todėl jį galima apskųsti kasacine tvarka Aukščiausiajam Teismui.
