Auksas įgauna vis didesnę reikšmę pasaulio ekonomikos augime. Remiantis naujausiais agentūros „Reuters“ duomenimis, jo kaina išlieka 2 940,99 JAV dolerių už unciją, o tai yra 2 719 eurai. Auksas nuolat brangsta, todėl šiuo metu jo kaina yra tik 16 JAV dolerių mažesnė už visą laiką didžiausią kainą, pasiektą praėjusį vasario mėnesį.
JAV kaina yra 2 950 dolerių už unciją, o tai reiškia, kad Donald Trump vadovaujama šalis, vertinant pagal šio metalo rinką, pakyla tarp ekonomiškai stipriausių šalių. Yra ir kitų šalių, kurioms pasisekė rasti didelius telkinius, pavyzdžiui, Kinijoje, kurių vertė siekia 83 mlrd. eurų.
Atsakymą į klausimą, kodėl aukštas aukso paklausa, reikia ieškoti Federalinėje rezervų sistemoje. Tikimasi, kad palūkanos bus sumažintos, kai bus paskelbti infliacijos duomenys Jungtinėse Valstijose. Atsižvelgiant į tai, vis labiau stiprėja nuomonė, kad bus sumažinta pinigų politika.
Prie to reikėtų pridėti didžiulę Trumpo administracijos galią. Muitai laiko pusę pasaulio įtampoje ir sukelia didelę neaiškumą. Todėl amerikiečiai stengiasi užtikrinti savo ekonomiką investuodami į aukštą pelną duodančius aktyvus, pavyzdžiui, auksą.
JAV – pasaulio aukso atsargų lyderė
Remiantis Pasaulio aukso tarybos duomenimis, šiuo metu JAV yra šalis, turinti didžiausias aukso atsargas. Ji turi 8 133,46 tonas, dvigubai daugiau nei Vokietija ir keturis kartus daugiau nei Italija.
Po JAV eina Vokietija (3351 tonos aukso), Italija (2451,84 tonos) ir Prancūzija (2436,94 tonos). Rusija užima penktąją vietą su 2335,85 tonomis, o po jos eina Kinija su 2264,32 tonomis. Žinodami apie didžiulį šio auksinio metalo turtą, jie stengiasi padidinti atsargas.
Taip būtų galima atsikratyti priklausomybės nuo JAV dolerio. Tokios pozicijos siekia ir kitos šalys, turinčios mažiau galimybių, pavyzdžiui, Šveicarija, Japonija ir net Nyderlandai.
Lotynų Amerikoje centriniai bankai turi mažiau aukso
Lotynų Amerikoje aukso kiekis yra mažesnis. Tai matyti iš centrinių bankų duomenų.
Palyginus su didžiosiomis valstybėmis, matomas labai didelis skirtumas. Tačiau auksas vis dar laikomas svarbiausiu prekybos strategijų elementu.
Argentina turi nemažai aukso, nors užima trečią vietą Pietų Amerikoje, tačiau turi 61,74 tonas, o Brazilija pirmauja su 129,65 tonomis. Meksika užima antrą vietą su 120,37 tonomis.
Nenuostabu, kad, nors gali atrodyti, kad tai nedaug, auksas yra labai svarbus šių šalių ekonomikos augimui, ypač dabar, kai yra didesnė neaiškumas.
Svarbus aukso vaidmuo ekonomikoje
Iškastas auksas yra didžiąja dalimi centrinio banko nuosavybė. Konkrečiai, manoma, kad penktadalis yra valdomas šių institucijų. Dėl to jo kaina žymiai pakilo iki dabartinio rekordiškai aukšto lygio.
Tiesa, pasaulinė aukso rinka yra nepastovi, ypač esant neaiškumui ir įtampai tarp JAV, Kinijos ir Kanados dėl Trumpo politikos ir muitų. Statymas aiškus: auksas yra labai galingas finansų pasaulyje, bet yra ir kitų saugių turto rūšių.
Auksas, kaip ir nafta, turi trūkumą – jo pasiūla yra ribota, o tai rodo, kad tai yra retas turtas. Dabar jis pasirodė esąs veiksmingas technologinių prietaisų ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gamybai.
Auksas brangsta
2024 m. spalio mėn. auksas pasiekė aukščiausią vertę – 2790 JAV dolerių už unciją – dėl 670 JAV dolerių vertės kilimo, kuris per 10 mėnesių įvyko labai greitai. Dabar kaina yra 2940 JAV dolerių už unciją, nepaisant Federalinės rezervų sistemos sumažintų palūkanų normų ir pasaulinės ekonominės padėties.
Viskas, kas vyksta Jungtinėse Valstijose, turi tiesioginės įtakos aukso rinkai. 2024 m. infliacija šį metalą iškėlė į ekonomikos augimo trokštamų prekių sąrašo viršūnę, o didieji verslininkai jame įžvelgė saugią investiciją.
Laukiant, ar pasaulinė krizė bus patvirtinta, auga aukso paklausa ir pardavimas. Tačiau tai ne vienintelis metalas, kurio trokšta rinkos ir tarptautiniai investuotojai.
Sidabras kainuoja 33,03 dolerio už unciją, platina – 972,7 dolerio, o paladis yra vienintelis metalas, kurio kaina kyla ir siekia 944,07 dolerio.
