Daugiau nei 30 000 tonų drėgnų servetėlių ir kitų atliekų patenka į Madrido nuotekų valymo įrenginius Drėgnos servetėlės taip pat gali užkimšti buitinius vamzdžius Plastiko tarša daro poveikį maždaug 700 jūrų organizmų rūšių.
Kasmet į Madrido bendruomenės nuotekų valymo įrenginius patenka daugiau kaip 30 000 tonų drėgnų servetėlių ir kitų kietųjų atliekų, kurios daro didelę žalą jų įrenginiams, nes, skirtingai nei tualetinis popierius, nėra lengvai suyrančios medžiagos. Be to, jei kalbame apie servetėles, jos nėra perdirbamos.
Canal de Isabel II apskaičiavo, kad metinės papildomos išlaidos, susijusios sušių atliekų patekimu į nuotekų tinklą,siekia apie 3,5 mln. eurų. Į šią sumą įeina pašalinimo išlaidos ir papildomos darbo jėgos sąnaudos siurbliams valyti, neveikiantiems siurbliams pakeisti ir padidėjusios sąskaitos už energiją.
Be viso to, dar reikia investuoti į nuotekų valymo įrenginius, kad šios atliekos nepakenktų tinkamam jų veikimui, kuris yra būtinas siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir upių aplinkos kokybę.
Pavyzdžiui, 2023 m. kanalas turėjo investuoti daugiau kaip 5 mln. eurų į įrangą, skirtą šioms atliekoms kontroliuoti.
Šiukšlės šiukšlių dėžėje
Pirmas dalykas, kurį mes, piliečiai, turime suprasti, yra tai, kad tualetas nėra šiukšlių dėžė. Kanalo „Canal de Isabel II“ pranešimas šiuo klausimu labai aiškus: „Galutinis sprendimas slypi pačiame šaltinyje: servetėles ir kietąsias komunalines atliekas mesti į šiukšliadėžę arba į šiukšlių dėžę. Be šlapimo ir fekalijų, į tualetą reikėtų išmesti tik tualetinį popierių“.
Jei nesuprasime šio principo, ne tik kils problemų nuotekų valymo įrenginiuose, bet ir galime pakenkti savo namų vidaus įrenginiams bei daugeliui nuotekų tinklo taškų.
Praėjusiais metais iš Madrido nuotekų tinklo buvo pašalinta daugiau kaip 1 500 tonų atliekų. Atliekos buvo pašalintos iš beveik 300 nuotekų išleistuvų, kuriuose įrengti sulaikymo įrenginiai, padedantys išvengti upių taršos po gausių liūčių.
Dėmesys lietums
Būtent, problemų padaugėja, kai iškrenta gausūs lietūs, kokie neseniai buvo kovo mėnesį. Taip yra dėl to, kad sausu oru nuotekos keliauja tiesiai į valymo įrenginius, kur yra išvalomos.
Kita vertus, kai smarkiai lyja, perteklinis srautas, kuris cirkuliuoja nuotekų tinklu, jei jo negalima iš anksto sukaupti rezervuaruose, per išsiliejimo kanalus išleidžiamas tiesiai į vandens telkinius.
Kadangi į nuotekų vandenį patenka nemažai kietųjų atliekų, šiose vietose būtina įrengti sulaikymo elementus, kad šie produktai nepatektų į upes.
Paliatyvus sprendimas
Tokios sulaikymo sistemos prie išsiliejimo kanalų, kurias sudaro sietai, grotelės, sieteliai ir kiti panašūs sulaikymo įtaisai, visada įrengiamos paliekant tarpą nuotėkio vamzdyje, todėl užsikimšus krepšiams vanduo gali praeiti pro juos.
Be drėgnų servetėlių, tarp sulaikomų kietųjų atliekų yra asmens higienos priemonių, cigarečių nuorūkų ir kitų buitinių atliekų, kurios netinkamai nuleidžiamos į tualetą arba ant kelio.
Reikia nepamiršti, kad sulaikymo elementų įrengimas padeda iš dalies išspręsti taršos problemą, tačiau tai yra švelni ir nepakankama priemonė, kuri negali sulaikyti visko, kas tam tikru metu netinkamai išmetama į daugiau nei 15 000 kilometrų Madrido nuotekų sistemos.
Sąžiningas žaidimas
Todėl privalome primygtinai laikytis minties, kad pirmas ir svarbiausias žingsnis – veikti prie pat šaltinio. Tokia yra ir kampanijos „Žaiskime švariai“ misija: „ Krepšelis servetėlėms į šiukšliadėžę“, kuria „Canal de Isabel II“ nori informuoti piliečius apie pražūtingas tualeto kaip šiukšlių dėžės naudojimo pasekmes.
Šios kampanijos tikslas – paskatinti mus dėti krepšelį į šiukšliadėžę dėl aplinkos. Tai paaiškinta šiame vaizdo įraše.
Rekomendacijos
Kampanija taip pat primena, kad servetėlės neturėtų atsidurti tualete, nes „josnesuyra per tiek laiko, kiek reikia, kad pasiektų nuotekų valymo įrenginius, t. y. vos per kelias valandas“.
„Jos sudarytos iš sintetinio pluošto, dėl kurio vandenyje jos trūkinėja ir sudaro gniužulus, kurie gali užkimšti jūsų namų vamzdžius ir valymo įrenginius“, – pridūrė Canal de Isabel II.
Panašiai kviečiama pinti krepšelius ne tik namuose, bet ir gatvėje. Kitaip tariant, gyventojai prašomi nieko nemesti į gatvę, kur taip pat yra šiukšliadėžės atliekoms išmesti. Taip išvengsime šiukšlinimo mūsų mieste, taip pat pavojaus, kad šios atliekos pateks į nuotekų sistemą, ypač kai lyja.
Rizika gyvūnams
Iki šiol kalbėjome apie drėgnų servetėlių keliamą riziką nuotekų tinklams ir vandens valymui. Tačiau yra ir labai rimtų pasekmių gamtai ir biologinei įvairovei.
Kaip aiškina „Greenpeace“, į nuotekų sistemą netinkamai išmestos servetėlės ir kiti plastikiniai elementai suyra į plastiko mikrodaleles, arba mikroplastikus, kurie patenka į mūsų vandentakius, upes ir jūras.
Žala jūrų gyvūnijai ir augalijai
„Šis mikroplastikas daro didelę žalą jūrų gyvūnijai ir augalijai. Šiuo metu nuo plastiko taršos kenčia apie 700 rūšių jūrų organizmų“, – teigė ‚Greenpeace‘.
„Kasmet daugiau nei milijonas paukščių ir daugiau nei 100 000 jūrų žinduolių žūsta dėl viso į jūrą patenkančio plastiko, įskaitant vis gausėjančias drėgnų servetėlių liekanas“, – priduria aplinkosaugos nevyriausybinė organizacija.
Drėgnos servetėlės kelia realų mirtiną pavojų šioms rūšims, tačiau yra paprastas sprendimas, kaip ir nuotekų ir valymo įrenginių problema: supraskite, kad šiukšlių niekada negalima nuleisti į tualetą.
Ženklinimo reguliavimas
Praėjusių metų kovo mėnesį Ciudad Realo centre dėl tokio tipo atliekų užsikimšo nuotekų sistema. Po šio incidento Vartotojų ir naudotojų organizacija (OCU) priminė, kad šios rūšies atliekų negalima laikyti tualetiniu popieriumi.
Todėl ji dar kartą paragino reglamentuoti visų vienkartinių servetėlių, įskaitant tas, kurių sudėtyje nėra plastiko , ženklinimą. Visų pirma jis paaiškino, kad drėgnos servetėlės dėl patogumo jas naudoti kaip makiažo valiklį ir intymiai higienai yra įprastas produktas daugelyje namų ūkių.
Deja, jos daro neigiamą poveikį aplinkai, ir jis įspėjo, kad blogiausia tai, jog dažnai taip nutinka dėl pačių prekių ženklų sukurtos painiavos ženklinant.
Klaidinanti reklama, anot OCU
Pagrindinė problema – gamintojų pateikiama prieštaringa informacija. Taigi, ženklinimo etiketėse dažnai nerandama, kaip jas išmesti, arba ši informacija nėra visiškai aiški.
Kiti gamintojai nurodo, kad servetėles galima nuleisti į tualetą, tačiau, remiantis OCU atlikta analize, iš tikrųjų jos dėl celiuliozės ir sintetinio pluošto sudėties beveik nesuyra.
Plastiko turinčios servetėlės yra specialiai ženklinamos, kad vartotojai būtų informuojami, jog jų negalima nuleisti į tualetą, o reikia mesti į šiukšlių dėžę. Tačiau tos, kurių sudėtyje nėra plastiko ir kurioms šis ženklinimo reikalavimas netaikomas, taip pat gali sukelti problemų nuotekų sistemoje.
OCU ragina vyriausybę įpareigoti gamintojus aiškiau nurodyti, kaip išmesti šiuos gaminius, ir uždrausti terminą „drėgnas tualetinis popierius“, kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo.
