Ar vienas įstatymas gali pakeisti visos šalies likimą? Vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta baimių, kad tam tikri socialiniai pokyčiai gali dramatiškai paveikti gimstamumą ir net Lietuvos išlikimą ateityje.
Kas kelia tokį didelį nerimą?
Diskusijos dėl partnerystės įstatymo priėmimo įplieskė karštas emocijas. Skeptikai teigia, kad šio įstatymo priėmimas gali dar labiau sumažinti jau ir taip kritinį gimstamumą. Pasak jų, Lietuva jau dabar susiduria su demografinėmis problemomis: mažėjančiu gyventojų skaičiumi, senstančia visuomene ir augančia emigracija.
Demografinė bomba tiksi
Statistika negailestinga: per pastaruosius 30 metų Lietuva neteko beveik milijono gyventojų. Gimstamumas – vienas žemiausių Europoje.
Ekspertai įspėja, kad bet koks veiksnys, kuris gali dar labiau sumažinti šeimų kūrimą ar vaikų skaičių, gali būti lemtingas.
Kai kurie net įvardija tai kaip „demografinę bombą“, kuri grasina Lietuvos kaip valstybės tęstinumui.
Ar partnerystės įstatymas tikrai kaltas?
Kiti ekspertai mano, kad situacija nėra tokia paprasta. Jie primena, kad gimstamumui didžiausią įtaką daro ekonominiai ir socialiniai veiksniai: darbo užmokestis, būsto prieinamumas, švietimo kokybė ir valstybės parama šeimoms.
Ne vienas įstatymas, o visa politika lemia ateitį
Socialinių tyrimų analitikai pabrėžia: nė vienas atskiras įstatymas nepadarys stebuklo – nei gero, nei blogo.
Šalies ateitį nulemia nuosekli politika, kurioje derinami visi aspektai: šeimų parama, vaikų auginimo skatinimas, emigracijos stabdymas ir jaunimo grąžinimas.
Ar Lietuva išliks? Tai priklausys nuo mūsų sprendimų šiandien
Baigiantis, akivaizdu viena: nerimas dėl šalies ateities nėra be pagrindo. Tačiau ar verta visą atsakomybę krauti ant vieno įstatymo pečių?
Lietuvos išlikimas priklauso nuo visų mūsų pastangų, vertybių balanso ir išmintingų sprendimų.
