Šiandien daugelis kalba apie aukso išgavimą iš senų elektroninių prietaisų kaip apie kažką naujo. Tačiau ar žinojote, kad lietuviai šį verslą jau buvo įvaldę prieš kelis dešimtmečius?
Kaip viskas prasidėjo
Dar prieš 30 metų, kai pasaulis dar tik žvalgėsi į technologijų proveržį, sumanūs lietuviai jau turėjo savo „aukso gyslą“.
Iš Rusijos gamyklų, vagonais į Lietuvą buvo vežamos mikroschemos ir elektroniniai komponentai, turintys didelį tauriųjų metalų – aukso, platinos, sidabro – kiekį.
Išradingumas be ribų
Tuo metu Lietuvoje formavosi savotiškas pogrindinis tauriųjų metalų perdirbimo tinklas. Specializuotos grupės iš senų mikroschemų profesionaliai išgaudavo auksą ir kitus brangius elementus.
Šis procesas buvo sudėtingas ir reikalavo chemijos žinių bei specialios įrangos, tačiau pelnas – įspūdingas.
Šveicarija? Lietuva buvo pirmoji!
Šiandien Šveicarijos kompanijos pristato technologijas, kurios leidžia perdirbti seną elektroniką ir išgauti tauriuosius metalus. Tačiau lietuviai tai darė dar tada, kai Europa apie tai net nesvarstė.
Kas pasikeitė dabar?
Šiais laikais perdirbimas tapo labiau reglamentuotas ir kontroliuojamas.
Tačiau aukso gavyba iš elektronikos išlieka pelninga veikla.
Net ir viename sename kompiuterio procesoriuje ar telefonų jungtyse galima rasti mikroskopinius aukso kiekius, kurie sumoje tampa vertinga žaliava.
Išvada aiški
Nors šiandien mums pateikiama tai kaip „nauja verslo galimybė“, lietuviai buvo pionieriai šioje srityje.
Ir galbūt laikas vėl prisiminti senus įgūdžius šiuolaikiniame pasaulyje?
