Lietuvoje finansinė našta ant pensininkų pečių tampa vis didesnė. Bet ar žinojote, kad kai kuriais atvejais jie priversti skirti beveik visą savo pensiją suaugusių vaikų išlaikymui?
Pensija – ne visada tavo laisvė
Įsivaizduokite situaciją: žmogus visą gyvenimą dirbo, mokėjo mokesčius, tikėdamasis, kad senatvėje turės ramų ir orų gyvenimą. Bet vos gavus pensiją, dalis jos turi būti skiriama suaugusiam sūnui ar dukrai.
Jei pensija siekia 2000 eurų, o kiekvieną mėnesį reikia skirti 1800 eurų – kiek lieka pačiam pensininkui? Tik 200 eurų!
Ar įmanoma pragyventi už tokią sumą?
-
Mokėti už komunalines paslaugas?
-
Nusipirkti vaistų?
-
Įsigyti maisto?
Atsakymas akivaizdus – beveik neįmanoma.
Kodėl tokios situacijos apskritai atsiranda?
Tai susiję su tam tikrais teisiniais įsipareigojimais, kai teismas gali įpareigoti tėvus teikti išlaikymą savo suaugusiems vaikams, jei šie negali savarankiškai pasirūpinti savimi dėl sveikatos ar kitų rimtų priežasčių.
Tačiau klausimas išlieka: ar logiška versti pensininką paaukoti savo paskutinius pinigus, kai jam pačiam jų verkiant reikia?
Ką reikėtų keisti?
-
Apsaugoti pensininkų pajamas, nustatant minimalų pragyvenimo lygį, kurio niekas negalėtų atimti.
-
Sukurti socialinę paramą suaugusiems žmonėms su negalia, neperkeliant visos naštos ant šeimos narių.
-
Persvarstyti įstatymus, kad būtų saugomas tiek vaiko, tiek tėvų orumas.
Pabaigai
Šiandienos realybė šokiruoja. Žmonės, kurie visą gyvenimą kūrė valstybės gerovę, senatvėje patys lieka be apsaugos. Ir jei valstybė nesiims ryžtingų sprendimų, tokių skaudžių istorijų tik daugės.
