Ar žinote, kad net „sertifikuotas“ auksas jūsų laikrodyje ar žiede gali būti iš nelegalių šaltinių?
Nors pasaulyje jau daugiau nei 20 metų veikia įstatymai ir sertifikavimo sistemos, skirtos užtikrinti „švarią“ aukso kilmę, realybė, kaip parodė žurnalistų tyrimas, yra visiškai kitokia. Auksas iš nelegalių kasyklų, net Amazonės džiunglėse, vis dar be didelių pastangų patenka į pačias patikimiausias pasaulio rafinavimo gamyklas.
„Auksas yra pinigai. Visa kita – tik kreditas“, – šią frazę pasakęs finansų magnatas John Pierpont Morgan, vargu ar galėjo įsivaizduoti, kaip aktualiai ji skambės XXI amžiuje.
Kaip tai vyksta?
✔️ Nelegali gavyba. Prancūzijos Gvianoje – ES saugomoje gamtos teritorijoje – vis dar veikia neteisėtos aukso kasyklos. Nepaisant ginkluotų operacijų, džiunglėse kasmet iškasama tonų nelegalaus aukso.
✔️ Kertinis momentas. Šis auksas, pervežtas į Surinamą, paprasčiausiai sumaišomas su legaliai išgautu auksu. Popieriuje – viskas tvarkoje, tačiau iš tiesų dokumentai tėra savideklaracijos, be jokio realaus patikrinimo.
✔️ Sertifikavimo skylės. Auksas, oficialiai pristatytas kaip „perdirbtas“ (angl. recycled), netenka savo pradinės kilmės informacijos. Nuo to momento jo istorija tampa „švari“, nors realybėje jis gali būti kilęs iš pažeistų džiunglių ar modernių vergijos formų kasimo stovyklų.
✔️ Pasaulinis kelias. Suriname išvalytas auksas per Amsterdamą keliauja į Dubajų, vieną didžiausių pasaulio aukso rafinavimo centrų. Iš čia – į Šveicariją, kuri savo ruožtu tiekia auksą visai ES. Taip neteisėtas auksas gali atsidurti ir Lietuvoje.
Kodėl tai pavojinga mums, Lietuvoje?
Nors atrodo, kad esame toli nuo Amazonės džiunglių, Lietuva kaip ES narė gauna dalį aukso produktų, kurie gali būti užteršti „nešvaria kilme“. Papuošalai, investiciniai luitai, prabangos prekės – viskas gali turėti neskaidrią praeitį.
Be to, Lietuvoje augant investicijoms į fizinį auksą kaip apsaugą nuo infliacijos, svarbu suprasti, kad ne visas auksas yra toks „švarus“, kaip rašoma sertifikatuose.
Pagrindinės sistemos spragos
-
Jokių visuotinai privalomų įstatymų. Už sertifikavimą atsakingi privatūs auditoriai, kuriuos samdo pačios rafinavimo įmonės.
-
Neaiškūs „perdirbimo“ apibrėžimai. Kas eksportuotojui atrodo „perdirbta“, tampa „perdirbta“ ir visame tiekimo tinkle.
-
Saugomos ataskaitos. Tikrinimų rezultatai yra slapti ir prieinami tik pačiam gamintojui bei auditoriams – visuomenė jų nemato.
Išvados:
🔵 Net ir sertifikuotas auksas gali būti iš nelegalių šaltinių.
🔵 „Perdirbto aukso“ etiketė gali slėpti visiškai naujai iškastą auksą.
🔵 O Lietuva, kaip viena iš ES rinkos dalyvių, rizikuoja tapti šios sistemos tylia auka.
