Kai garsusis finansų magnatas John Pierpont Morgan pasakė: „Auksas yra pinigai. Visa kita yra kreditas“, jis, ko gero, nė nenumanė, kad šią mintį geriausiai supras… Indijos namų šeimininkės.
Neseniai bankininkystės veteranas Uday Kotak socialiniame tinkle X pagyrė „Indijos namų šeimininkes“ kaip gudriausias fondo valdytojas pasaulyje, kurios kaupė auksą tada, kai išsivysčiusių šalių centriniai bankai masiškai spausdino pinigus.
Stulbinantys skaičiai patvirtina šį titulą.
Per pastaruosius 15 metų Indijos namų ūkiai įsigijo apie 12 000 tonų aukso – iš jų 8 696 tonas papuošalų pavidalu ir 3 310 tonų aukso lydinių bei monetų.
Jei apskaičiuosime, remdamiesi kiekvienų metų vidutine aukso kaina bei namų ūkių suvartotu kiekiu, bendra šio turto vertė šiandien siekia apie 59 trilijonus rupijų, tai yra apie 700 milijardų JAV dolerių.
Kodėl Indijos šeimos investavo į auksą?
Indijos kultūroje auksas visada buvo laikomas ne tik prabangos preke, bet ir saugumo garantu. Skirtingai nei Vakarų pasaulyje, kur žmonės pasitikėjo valiutomis ir akcijų rinkomis, Indijos šeimos pasirinko amžinąją vertę – auksą.
Ši strategija pasirodė esanti toliaregiška. Kol daugelio šalių valiutų perkamoji galia mažėjo, auksas Indijoje ne tik išsaugojo vertę, bet ir atnešė įspūdingą grąžą.
Pamoka pasauliui
Indijos namų šeimininkių pavyzdys rodo, kad tikra finansinė išmintis slypi ne bankų salėse, o paprastų žmonių namuose.
Šiandien, kai pasaulis nerimauja dėl infliacijos, ekonominių krizių ir skaitmeninių valiutų rizikų, jų pasirinktas kelias atrodo kaip stabilumo ir išminties simbolis.
Ar Lietuvai verta pasimokyti iš Indijos?
Šiuo metu, kai vis daugiau žmonių Lietuvoje ieško būdų apsaugoti savo santaupas nuo infliacijos ir finansinių rinkų svyravimų, aukso investicijos vėl grįžta į mados viršūnę.
Galbūt ir mums verta įsiklausyti į tą paprastą, bet gilią pamoką:
Tikra vertė – tai, kas nekinta per šimtmečius.
