NASA ir Japonijos mokslininkams pavyko tiksliai nuspėti, kada Žemėje nebeliks gyvybės. Remdamiesi pažangiais matematiniais modeliais, jie nustatė tikslius metus, kada planeta taps negyvenama… ir kas nutiks po to.
Nors tai gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos kūrinys, galutinį Žemės likimą jau numatė vieni galingiausių pasaulio superkompiuterių. NASA mokslininkai kartu su Th universiteto Japonijoje specialistais sukūrė modeliavimą, galintį numatyti, kada gyvybė mūsų planetoje taps nebeįmanoma. Ir nors iki tos datos dar toli, pirmieji požymiai jau gali būti tarp mūsų.
Neišvengiama ateitis, kurią parašė Saulė
Tyrimų duomenimis, Žemės pabaiga ateis ne dėl branduolinio karo ar asteroido, o dėl kur kas labiau nuspėjamo ir pribloškiančio dalyko – laipsniško Saulės augimo. Modeliavimas rodo, kad iki 1 000 002 021 metų Saulė taip išsiplės, kad dėl jos poveikio Žemės atmosferai gyvybė taps neįmanoma.
Procesas vyks palaipsniui, bet bus negrįžtamas. Deguonies koncentracija pradės mažėti, kol joks organizmas nebegalės išgyventi. Ir nors šis skaičius atrodo tolimas, reiškinys jau vyksta: Saulė, kaip ir visos žvaigždės, evoliucionuoja ir anksčiau ar vėliau taps raudonąja milžine, galinčia praryti ištisas planetas.
Pirmieji požymiai jau pasirodė
Vienas naujausių perspėjimų pasirodė 2024 m. gegužę, kai NASA užfiksavo intensyvią Saulės audrą, stipriausią per pastaruosius du dešimtmečius. Šie vainikinės masės išsiveržimai atnešė magnetinius laukus, kurie tiesiogiai paveikė Žemę, sutrikdė palydovus, ryšius ir sukėlė neįprastas auroras.
Mokslininkų nuomone, šie Saulės reiškiniai nėra pavieniai įvykiai, o ankstyvieji būsimos ateities simptomai. Iš tiesų vis daugiau kosmoso agentūrų investuoja į projektus, kuriais siekiama surasti gyvenamas planetas už Saulės sistemos ribų. Ši idėja yra ne tik mokslinė: ji gali tapti būtinybe ateities kartoms.
Nors iki pasaulio pabaigos dar liko beveik milijardas metų , NASA modeliavimas kviečia mus pažvelgti toliau nei dabartis. Tai, kas šiandien atrodo astronominė įdomybė, ateityje gali tapti neišvengiama realybe. Ir galbūt laikui bėgant žmonijai teks daryti tai, ką taip dažnai įsivaizduoja mokslinė fantastika: ieškoti naujų namų kosmose.
