„Noriu turėti nuosavą namą, bet noriu, kad mano namas turėtų ratus“, – galvojo Paula Peralta, supratusi, kad laisvė neturi GPS, bet ją galima pasiekti vaikštant.
Savo namelyje ant ratų tvarkydama gėlėtą užuolaidą, kurią pati pasiuvo, 33 metų moteris, kūno kultūros mokytoja, paliko nuolatinio darbo rutiną ir kelis meilės romanus , kad išpildytų jau daugelį metų jos gyslomis tekančią svajonę – pakeliauti po pasaulį.
Jos galutinis kelionės tikslas – nors jai tokio tikslo nėra – yra Kanada, kur gyvena jos brolis Ezequielis. Tačiau kelias nėra tiesus ir nėra nustatyta atvykimo data. „Nemėgstu kurti planų, tai mane nervina. Manęs klausia, kada būsiu tokioje ir tokioje vietoje, o aš neturiu supratimo. Gyvenu dabartimi, ji dar nesibaigė“, – aiškino ji TN.
Paulos projektas nebuvo improvizuotas. Ji ilgai jį kūrė, įsivaizdavo, svajojo apie jį. Mikroautobusą, kuris dabar yra jos mobilusis namas, ji nusipirko prieš ketverius metus, nors tai nebuvo pirmas toks automobilis: „Prieš tai turėjau dar vieną tokį patį. Šį nusipirkau visiškai tuščią, lenktą, be langų ar ko nors kito. Pradėjome nuo nulio“, – prisiminė ji.
Investicijos buvo didžiulės: tarp furgono ir remonto darbų ji išleido apie 10 000 dolerių. „Visur įklimpau į skolas. Paėmiau paskolą iš „Banco Provincia“, nes valdžios pasikeitimas buvo visai netoli ir žinojau, kad jei to nepadarysiu tada, niekada nebegalėsiu to padaryti. Po to pradėjau naudotis kredito kortelėmis, išsimokėtinai, iš giminaičių pasiskolintais pinigais, viskuo, kas tik pakliuvo į rankas. Vis dar moku skolas“, – pasakojo moteris, gimusi federalinėje sostinėje, bet užaugusi Buenos Airių aglomeracijoje.
Iš Kvilmeso į Kanadą
Prieš tapdama klajokle keliautoja, Paula gyveno visai kitokį gyvenimą. „Turėjau keturis darbus. Buvau mokytoja, gaudavau pastovų atlyginimą, turėjau finansinį saugumą. Tačiau supratau, kad tai manęs nepadarė laimingos. Gali būti pilnas pinigų, bet jei nesi laimingas, tai nieko verta“, – sakė ji.
2018 m. ji pirmą kartą viena leidosi į didelę kelionę: šešis mėnesius keliavo su kuprine ir autostopu po Kolumbiją ir Meksiką. „Puikiai praleidau laiką“, – sakė ji. Tuo metu ji buvo užmezgusi santykius. „Dėl kelionių visada turėjau konfliktų santykiuose. Tačiau negaliu priversti nė vieno žmogaus palikti savo gyvenimo ir vykti su manimi pardavinėti smilkalų. Taip pat negali priversti manęs pasilikti vietoje, kur man nėra gera“, – svarstė Paula, keliaujanti su Indio, Urugvajaus šunimi, kurį ji įsivaikino kaimyninėje šalyje.
Iš viso per pastaruosius kelerius metus ji turėjo tris svarbius vaikinus. Su visais kartojosi tas pats modelis: nesuderinamumas tarp noro įsikurti ir poreikio skraidyti.
„Visada tikėjau, kad meilė gali viską, kol vienas nueina į vieną pusę, o kitas – į kitą. Šiandien suprantu, kad šią kelionę turėjau įveikti viena“, – sakė Paula, kuri 2024 m. gruodį išsiskyrė su paskutiniuoju partneriu, kad viena leistųsi į šią kelionę.
Gyventi keliaujant, išgyventi kuriant
Paula savo klajoklišką gyvenimą išlaiko iš pajamų, kuriose susipina kūrybiškumas, amatai ir drąsa. Ji prekiauja kvepalais, veda virtualias fizinio lavinimo pamokas ir kuria erotinį turinį portale OnlyFans.
„Niekada anksčiau nebuvau nieko pardavinėjusi gatvėje, nežinojau, kaip pasigaminti apyrankę. Bet laikui bėgant susitvarkiau. Taip pat turiu „YouTube“ kanalą, kuris uždirba pinigus iš pirmųjų vaizdo įrašų. O „OnlyFans“ yra dar vienas pajamų šaltinis. Nesigėdiju to pasakyti. Tai mano kūnas, mano sprendimas“, – sakė ji.
Tai ne tik pinigai: tai gyvenimo būdo, kurį ji pasirinko įsitikinusi, palaikymas. Savo namelyje ant ratų turi didelę lovą, dušą su karštu vandeniu ir nuosavą vonios kambarį: „Norėjau, kad tai būtų vieta, kurioje galėčiau gyventi 24 valandas per parą, nuo nieko nepriklausydama. Tai irgi yra laisvė.
Planuojama išvykti iš Kvilmeso, keliauti per Argentinos šiaurę ir toliau į Boliviją, Peru, Ekvadorą, o iš ten – per Centrinę Ameriką. Niekas nežino. „Tikiuosi, kad man pavyks patekti į 2026 m. pasaulio futbolo čempionatą, bet matau, kad iki jo dar toli. Šis projektas užtruks penkerius ar šešerius metus, nesunku“, – juokdamasis sakė jis.
Jis taip pat sakė, kad keliaudamas kelyje daugiau rado nei prarado: „Visada galvoji apie tai, ką palieki: šeimą, draugus, partnerius. Tačiau nesuvoki, kiek daug gauni. Yra didžiulė keliautojų bendruomenė, labai palaikanti. Visada yra kas nors, kas gali tau ištiesti ranką, paskambinti vaizdo skambučiu, padėti su mechanika, perduoti duomenis. Tai nuostabus tinklas.
Nors kartais ji pasiilgsta, nors kartais skauda, Paula aiškiai sako, kodėl ji tai daro: „Vertinu kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Man patinka pabusti skirtingose vietose, gyventi turint mažiau, bet daugiau laisvės. Nenoriu būti už laikrodžio, viršininko, hipotekos. Noriu gyventi taip, kaip man patinka“, – pridūrė ji.
