Daugelis žmonių vengia nepatogių situacijų ar nemalonių diskusijų. Tokių veiksmų galima imtis tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime, o psichologija yra nustačiusi, ką šis daugeliui žmonių įprastas elgesys reiškia.
Visada vengti konfliktų – tai elgesys, kurio ištakos glūdi ankstyvajame mokymesi ir asmeninėje patirtyje. Yra priemonių, kurios išmokys jus sąmoningiau elgtis sudėtingose situacijose. Toliau rasite visą informaciją.
Ką reiškia, kad žmogus vengia konfliktų?
- Apsaugos mechanizmas: konfliktų vengimas yra apsaugos mechanizmas, kuris susiformuoja dėl neigiamo pastiprinimo. Asmuo išmoksta vengti ginčo, kad sumažintų savo diskomfortą.
- Tiesioginis pastiprinimas: išvengę nemalonios situacijos jie jaučia palengvėjimą, o tai sustiprina šį vengimo elgesį.
- Ankstesnis mokymasis: išgyventa neigiama patirtis, susijusi su konfliktu, sukelia baimę jį pakartoti.
- Socialinis modeliavimas: stebint, kaip svarbios asmenybės vengia konfrontacijos, išmokstama, kad vengimas gali būti „teisingas elgesys“.
- Socialinių įgūdžių stoka: nesaugumas ar baimė neleidžia spręsti konfliktų.
Mokymosi įtaka konfliktų vengimui
Psichologija nurodo, kad vengimo elgesys ir toliau formuojasi, nes jis teikia malonios naudos, pavyzdžiui,mažina stresą ar emocinę įtampą. Toks mokymasis laikui bėgant įsitvirtina, todėl vis sunkiau spręsti konfliktines situacijas.
Kai žmogus negauna neigiamų pasekmių už problemos vengimą, jo vengimo elgesys tampa atsparesnis pokyčiams. Konfliktų vengiantys žmonės išsiugdo kitas įveikos strategijas, pavyzdžiui, naujas reakcijas, paremtas bendravimo ir emocijų valdymo įgūdžiais.
Tai yra keletas reikšmių, kurias turi žmogus, visą laiką vengiantis konfliktų; pagal psichologus. Ar žinojote?
