Balandžio 30-ąją, kai Lenkijoje buvo paskutinė diena pateikti mokesčių deklaracijas, šalyje įvyko masinė DDoS kibernetinė ataka, dėl kurios valstybinės internetinės paslaugos beveik valandą tapo nepasiekiamos. Šis išpuolis sukėlė nerimą ir Lietuvoje, nes abi šalys naudoja panašias skaitmenines sistemas ir priklauso bendrai Europos infrastruktūrai.
Kas tiksliai įvyko Lenkijoje?
Pasak žiniasklaidos šaltinių RMF FM, kibernetinė ataka buvo nutaikyta į pagrindines Lenkijos valstybines sistemas. Jos metu neveikė:
-
Paraiškų dėl 800+ išmokų sistema
-
Transporto priemonių registravimo paslaugos
-
Mokesčių deklaravimo portalai
-
Populiarioji programėlė mObywatel
Daugeliui žmonių paskutinę dieną nepavyko pateikti svarbių dokumentų, deklaruoti mokesčių ar net prisijungti prie valstybės siūlomų skaitmeninių paslaugų.
Kodėl tai svarbu ir Lietuvai?
Lietuva, kaip ir Lenkija, sparčiai skaitmenizuojasi. Vis daugiau paslaugų teikiama per e.valdžios sistemas, tokias kaip e.paslaugos, VMI deklaracijos ar Sodra.
Ekspertai įspėja, kad tokios atakos gali būti lengvai pritaikomos ir prieš kitas šalis, ypač tas, kurios naudoja centralizuotas sistemas.
„Jeigu ataka būtų nutaikyta į Lietuvą deklaracijų teikimo dieną, padariniai būtų labai panašūs“, – sako vienas iš IT saugumo specialistų.
Ar tai buvo suplanuota?
Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad ataka nebuvo atsitiktinė. Jos laikas – paskutinė mokesčių deklaravimo diena – rodo, kad išpuolis buvo strategiškai suplanuotas, kad sukeltų kuo daugiau trikdžių.
Ką Lietuva gali iš to pasimokyti?
Ši situacija yra rimtas signalas Lietuvai. Ji parodo, kaip svarbu:
-
turėti rezervines IT sistemas,
-
nuolat testuoti infrastruktūrą ekstremaliose situacijose,
-
investuoti į kibernetinio saugumo stiprinimą,
-
informuoti gyventojus apie galimus trikdžius.
„Prevencija ir pasirengimas – vienintelė išeitis“, – priduria ekspertai.
