Lietuvos regionai nyksta
Mažesni miesteliai vis dažniau susiduria su tuo, kad gyvybiškai svarbios paslaugos tiesiog išnyksta. Mokyklos uždaromos dėl „optimizacijos“, ligoninės prijungiamos prie centrų, o bankomatai – pašalinami dėl „neefektyvumo“. Vietos gyventojai jaučiasi pamiršti, o kai kurie rajonai priversti gyventi be bazinių paslaugų.
Uždaromos mokyklos – pirma domino kaladėlė
Kai vaikai priversti keliauti dešimtis kilometrų iki artimiausios mokyklos, šeimos dažnai nusprendžia keltis į miestus. Taip gyventojų skaičius dar labiau krenta, o tai tampa priežastimi uždaryti ir kitas paslaugas.
Ligoninių nelieka – grėsmė gyvybei
Nelaimės ar ligos atveju greitosios pagalbos kelias pailgėja iki 40–50 km, o kartais net daugiau. Daugelyje vietų liko tik felčerio punktai, o tikros medicininės pagalbos laukti tenka per ilgai.
Bankomatai traukiasi tyliai
Bankai sistemingai pašalina bankomatus, aiškindami, kad jų priežiūra per brangi, o žmonės vis tiek naudojasi kortelėmis. Tačiau regionuose grynieji vis dar būtini, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kartais artimiausias bankomatas lieka tik po 20–30 kilometrų.
Kas laukia mažų miestų ateityje?
-
Centralizuotos paslaugos didmiesčiuose.
-
Padidėjęs transporto poreikis net dėl elementariausių dalykų.
-
Priverstinė migracija į miestus.
Vietos bendruomenės jau siunčia signalus
Gyventojai buriasi į iniciatyvines grupes, rašo peticijas ir reikalauja sustabdyti regionų naikinimą. Deja, neretai viskas baigiasi tuo, kad sprendimus priima ne vietos, o sostinės biurokratai, remdamiesi skaičiais, ne žmonių realybe.
Ar Lietuva taps tik didmiesčių valstybe?
Jei nebus imtasi realių veiksmų, daugelis mažų miestų gali tiesiog išnykti. O kartu su jais – ir lietuviškos tradicijos, bendruomenės, paprastas kaimo gyvenimas. Nes be mokyklos, ligoninės ir bankomato – tai jau nebe gyvenvietė, o tik taškas žemėlapyje.
