Katės yra nepriklausomi gyvūnai ir ne tokie draugiški kaip šunys. Joms reikia erdvės ir laiko, kad nepatirtų streso.
Nors manoma, kad pernelyg didelis glaustymasis joms gali sukelti blogą nuotaiką, gyvūnų elgsenos specialistai teigia, kad yra ir kitų veiksnių, darančių įtaką jų elgesiui.
Taip jie nurodo, kad dėl kontrolės stokos aplinkoje jie gali jaustis nepatogiai ir dėl to patirti stresą.
Koks yra raktas į tai, kad jūsų katė būtų laiminga?
Svarbiausia, kad jūsų katė būtų laiminga ir sveika, yra suprasti, kas jai kelia stresą, ir kaip išvengti tų veiksnių, kurie trikdo jos emocinę gerovę. Nors kiekviena katė yra skirtinga, yra keletas bendrų dalykų, dėl kurių jos dažniausiai jaučiasi nejaukiai:
- Aplinkos pokyčiai: jos yra įprasti gyvūnai ir gerai jaučiasi pažįstamoje aplinkoje. Staigūs aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, persikraustymas, naujų baldų ar net naujų šeimos narių (žmonių ar gyvūnų) atsiradimas, gali joms sukelti didelį stresą.
- Per didelis triukšmas ir nuolatinis triukšmas: jie turi labai jautrią klausą, todėl didelis ar nuolatinis triukšmas gali juos trikdyti. Specialistai pabrėžia, kad intensyvūs garsai, tokie kaip griaustinis, dulkių siurblys ar net garsūs pokalbiai, gali katę priblokšti.
- Asmeninės erdvės kontrolės stoka: nors katės yra socialios, jos taip pat vertina savo nepriklausomybę ir asmeninę erdvę. Netikėti žmonių ar gyvūnų apsilankymai ar priverstinis priartėjimas prie jų gali sukelti grėsmę.
- Šėrimo ar rutinos pasikeitimas: Katės yra įpročių būtybės, todėl bet koks kasdienės rutinos sutrikdymas, pavyzdžiui, maisto ar šėrimo grafiko pasikeitimas, gali sukelti nerimą.
- Per didelis elgesys su katėmisarba per didelis fizinis kontaktas: nors daugeliui kačių patinka dėmesys ir glostymas, per didelis fizinis kontaktas arba priverstinis elgesys su katėmis gali būti didelis streso šaltinis. Katės turi labai konkrečias ribas, kai norima jas glostyti, ir kai jos peržengiamos, jos gali jaustis įkalintos ar sutrikusios. Labai svarbu išmokti suprasti jų signalus ir gerbti jų asmeninę erdvę, kad išvengtumėte emocinės perkrovos.
- Stimuliacijos trūkumas ir nuobodulys: katės yra natūralios medžiotojos, todėl joms reikia protinės ir fizinės stimuliacijos, kad būtų laimingos. Nuobodulys gali sukelti nusivylimą ir nerimą. Specialistai rekomenduoja pasiūlyti jiems interaktyvių žaislų, draskyklių ir galimybių saugiai tyrinėti aplinką. Tai ne tik suteikia pramogų, bet ir padeda sumažinti stresą.
- Apsilankymai pas veterinarijos gydytoją arba sveikatos pokyčiai: su vizitais pas veterinarijos gydytoją susijęs stresas katėms yra įprastas reiškinys. Šie medicininiai tyrimai, nors ir būtini, gali sukelti didelį diskomfortą. Specialistai siūlo palaipsniui paruošti katę šiems apsilankymams ir sukurti teigiamą asociaciją su vežimėliu ar nešiokle, kad katė to nesuprastų kaip neigiamo dalyko. Be to, bet kokie fizinės sveikatos pokyčiai, pavyzdžiui, skausmas ar diskomfortas, gali sukelti joms papildomą stresą, todėl svarbu stebėti jų įpročius ir vežti pas veterinarą dėl bet kokių ligos požymių.