Kodėl kečupas nuolat purškia nekaltus valgytojus? Nors ir be dramos, į šį klausimą bandė atsakyti Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai. Galbūt manote, kad mokslas turėtų sutelkti dėmesį į kitus klausimus, ir galbūt esate teisūs. Tačiau jie į jį pažvelgė rimtai – tai atspindi tyrimo pavadinimas „ Suspaudžiamo poslinkio dinamika kapiliariniame vamzdyje“.
Mokslo atsakymai: kodėl kečupas purslų?
Didžiosios Britanijos institucijos mokslininkai naudojo matematinius modelius ir lauko bandymus, kad išsiaiškintų priežastis, dėl kurių kečupas purslų. Griežtai kalbant, problema yra ne padažas, o plastikiniai buteliai, kuriuose kartais būna padažas.
Tyrime aiškinama, kad kečupas dažniau purškia, kai inde lieka nedaug padažo ir tada susidaro sudėtinga skysčių dinamikos sistema, kuri turi įtakos tam, kaip padažas išsiveržia iš butelio.
Pasipriešinimas ir jėga – du pagrindiniai kintamieji, padedantys suprasti, kodėl kečupas purslų.
Pasipriešinimas ir jėga yra pagrindiniai kintamieji šiame bandyme. Pasitaiko, kad paspaudus plastikinį buteliuką oras suspaudžiamas ir veikia kaip spyruoklė, kuri staigiai stumia padažą žemyn. „Žemyn nukreiptai jėgai priešinasi pomidorų padažo pasipriešinimas butelio sienelėms“, – rašoma tyrime.
Kita vertus, kai puodelis pilnas, problemos išvengiama, nes tokiu atveju yra jėgų pusiausvyra.
„Reikia suspausti orą, kad susidarytų varomoji jėga, kuri judintų skystį. Skysčiui išsiskiriant, klampus pasipriešinimas mažėja, nes skysčio, kurį reikia stumti, lieka vis mažiau. Tuo pat metu ištekant skysčiui, vamzdelyje lieka daugiau vietos orui plėstis, todėl laikui bėgant mažėja varomoji jėga“, – pažymi tyrėjai.
Patarimas, kaip sumažinti purslų riziką? Buteliuką išspauskite švelniai ir lėtai. Stipresnis išspaudimas nepadeda, o tik apsunkina situaciją. Ekspertai pateikė dar vieną idėją, kuri sumažintų riziką: gamintojams į rinką paleisti buteliukus su platesnėmis burnomis.
„Mūsų atlikta analizė atskleidė, kad purslų kiekį iš kečupo buteliuko galima sumažinti iki minimumo. Šiek tiek stipriau paspaudus, atsiras purslai, o ne tolygi skysčio srovė“, – apibendrino tyrimo autorius, Oksfordo universiteto Inžinerijos mokslų katedros profesorius Krisas Makminas (Chris MacMinn).
