Spalvų pasaulis toli gražu neapsiriboja vien vizualine estetika. Nuo neatmenamų laikų spalvos yra prasmės nešėjos, galinčios sukelti emocijas, paveikti mūsų nuotaiką ir net daryti įtaką mūsų sprendimams. Spalvų psichologija – tai sritis, tirianti šiuos gilius ryšius tarp mus supančių atspalvių ir mūsų psichikos. Ji tiria, kaip mes suvokiame tikrovę per spalvų prizmę ir kaip mūsų pomėgiai gali tam tikru mastu atspindėti vidinius mūsų asmenybės aspektus, mūsų motyvaciją ir net mūsų pasaulio suvokimo būdą. Nenuostabu, kad ši sritis kelia didžiulį susidomėjimą, nes ji suteikia galimybę įdomiai suprasti save ir kitus.
Šioje srityje atsiranda interpretacijų, pagal kurias tam tikros spalvos siejamos su tam tikromis charakterio savybėmis. Tradiciškai mėlyna spalva siejama su ramybės, pasitikėjimo ir ištikimybės jausmais, o raudona – su aistra, energija ir gyvybine jėga. Žalia spalva asocijuojasi su gamta, augimu ir viltimi. Tačiau kai kurie psichologiniai tyrimai ir analizė žengia dar toliau ir siūlo konkretesnes, kartais prieštaringas sąsajas. Naujausias pavyzdys, sukėlęs diskusijas ir perėmęs šioje srityje nagrinėtas idėjas, yra interpretacijos, susijusios su Barselonos universiteto ir tokių veikėjų kaip Jonathanas García-Allenas, „Psichologijos ir proto“ įkūrėjas, tyrimais. Šiose analizėse teigiama, kad tam tikras spalvas dažniau renkasi žmonės, turintys tam tikrų savybių, įskaitant galimai mažesnį kūrybiškumą ar mažiau novatorišką požiūrį į gyvenimą.
Ruda ir pilka: stabilumo ir neutralumo paieškos
Remiantis Garcia-Allen išpopuliarintomis interpretacijomis, pagrįstomis spalvų psichologija, tam tikri atspalviai, atrodo, labiau tinka asmenims, kurie yra linkę mažiau vertinti dviprasmiškumą, riziką ir improvizaciją. Pirmoji iš šių spalvų yra ruda. Šį žemės atspalvį, siejamą su stabilumu, tvirtumu ir nuspėjamumu, rinktųsi žmonės, kurie labai vertina saugumą, kurį suteikia nusistovėjusios struktūros ir aiškios taisyklės. Jiems taisyklių laikymasis yra ne problema, o komforto šaltinis. Mintis, kad teks susidurti su nepažįstamomis situacijomis, improvizuoti sprendimus ar rizikuoti, jiems gali kelti didelį diskomfortą. Šis pasirinkimas gali atspindėti labiau tradicinį ar konservatyvų mąstymą, mažiau linkusį į naujų idėjų ar griaunančios kūrybinės raiškos, kuri dažnai reikalauja išeiti iš komforto zonos, tyrinėjimą.
Pilka – dar viena spalva, kuri, remiantis šia perspektyva, yra tarp mėgstamiausių panašaus profilio žmonių, nors ir su skirtingais niuansais.pilka spalva dėl savo neutralios prigimties, esanti pusiaukelėje tarp juodos ir baltos, dažnai siejama su pasyvumu, neryžtingumu ir tam tikru asertyvumo trūkumu. Pirmenybę teikiantys pilką spalvą gali būti linkę vengti užimti tvirtas pozicijas, nuolat ieškoti pusiausvyros ir blaivumo. Šis polinkis į neutralumą gali būti interpretuojamas kaip mažesnis noras reikšti stiprias emocijas arba imtis drąsių kūrybinių projektų, kuriems reikia tvirtų asmeninių įsitikinimų. Kai kuriais atvejais pusiausvyros ieškojimas gali reikštis sunkumais priimant sprendimus veržliai arba vadovaujant iniciatyvoms, kurios susijusios su status quo laužymu.
Blyškiai geltona ir susikaupimas: siūlomas ryšys
Trečioji šioje analizėje paminėta spalva yra geltona, ypač blyškesni arba išplauti atspalviai. Skirtingai nuo ryškios geltonos spalvos, kuri dažnai siejama su džiaugsmu ir optimizmu, blyški geltona, žvelgiant iš šios psichologinės perspektyvos, siejama su galimais susikaupimo sunkumais. Į šią spalvą linkę žmonės gali patirti sunkumų išlaikydami dėmesį atliekant užduotis, reikalaujančias nuolatinio dėmesio, ypač sudėtingas, daugiafazes ar reikalaujančias atlikti daugybę detalių veiksmų. Šie sunkumai susikaupti gali netiesiogiai riboti gebėjimą kurti sudėtingus kūrybinius projektus arba spręsti problemas, kurioms spręsti reikia gilios ir ilgalaikės analizės, t. y. aspektus, kurie kartais siejami su tam tikrais skystojo intelekto aspektais arba gebėjimu spręsti sudėtingas problemas.
Būtina pabrėžti, kad šias spalvų ir tokių savybių, kaip intelektas ar kūrybiškumas, sąsajas reikėtų vertinti itin atsargiai. Spalvų psichologija yra interpretacinė sritis, o spalvų pasirinkimą lemia daugybė veiksnių: asmeninė patirtis, kultūrinės asociacijos, prisiminimai ir net laikinos nuotaikos. Žmogaus intelekto sudėtingumą ar kūrybiškumo platybes susiaurinti iki paprasto mėgstamos spalvos pasirinkimo būtų pernelyg supaprastinta ir galimai klaidinga.
Reikšmių visata: turtingumas už etikečių ribų
Nors šiame konkrečiame aiškinime išskiriamos ruda, pilka ir šviesiai geltona spalvos, spalvų spektras siūlo daug platesnį ir dažnai teigiamą reikšmių turtingumą. Žalia, kaip minėta, siejasi su gamta, harmonija ir empatija.
Juoda spalva primena eleganciją, galią ir paslaptingumą. Balta spalva simbolizuoja tyrumą, švarą ir tvarką. Violetinė spalva, istoriškai siejama su karališkaisiais asmenimis, taip pat siūlo dvasingumą, paslaptingumą ir, įdomu, kūrybiškumą bei saugumą. Rožinė kalba apie saldumą, meilę ir moteriškumą. Net oranžinė spalva, kartais mažiau populiari, siejama su tokiomis vertingomis savybėmis kaip visuomeniškumas, entuziazmas, energija ir draugystės vertinimas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad nors spalvų psichologija kviečia mus apmąstyti galimas sąsajas tarp mūsų pomėgių ir mūsų būdo, labai svarbu į šias interpretacijas žvelgti kritiškai ir atvirai. Intelekto ar kūrybiškumo lygio priskyrimas vien pagal mėgstamą spalvą yra apibendrinimas, neatsižvelgiantis į žmogaus būties sudėtingumą ir daugybę veiksnių, kurie formuoja mūsų protą ir charakterį. Spalvos praturtina mūsų pasaulio patirtį, o mūsų spalviniai pasirinkimai pirmiausia yra asmeninė ir subjektyvi išraiška, mūsų individualios istorijos ir emocijų, kurių siekiame arba kurios mums rezonuoja bet kuriuo konkrečiu momentu, atspindys.
