Ar pažįstate žmonių, kurie nuolat vėluoja, kad ir kaip stengtųsi to išvengti? Pasirodo, tai ne visada susiję su nemandagumu ar blogais įpročiais. Mokslininkai ištyrė šį reiškinį ir atrado, kad lėtinis vėlavimas dažnai kyla iš žmogaus smegenų veiklos ypatumų.
1. Sutrikęs laiko suvokimas
Kai kurie žmonės turi iškreiptą vidinį laikrodį. Jie dažnai pervertina, kiek laiko turi, ir neįvertina, kiek užtrunka užduotys.
-
Pvz., jiems atrodo, kad pasiruošti per 10 minučių įmanoma, nors realiai reikia bent 25.
-
Jie dažnai galvoja: „spėsiu dar vieną dalyką padaryti“, bet tas vienas dalykas viską sugadina.
Neurologai tai vadina „laiko optimizmo sindromu“, kuris būdingas žmonėms su dideliu aktyvumu ir daugybe idėjų.
2. Ryšys su ADHD ir vykdomosiomis funkcijomis
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, turintys dėmesio sutrikimų (pvz., ADHD), dažnai susiduria su vykdomųjų funkcijų problemomis – tai reiškia sunkumus planuoti, organizuoti ir kontroliuoti laiką.
-
Jie sunkiai pradeda veiksmus laiku
-
Jie pasiduoda impulsyvumui ir praranda laiko nuovoką
„Tai ne tinginystė – tai neurobiologinis skirtumas“, – teigia Harvardo psichologijos profesorė.
3. Emocinis ryšys su laiku
Kai kurie žmonės pasąmoningai priešinasi tvarkaraščiams, nes jaučia, kad griežtas laiko sekimas sukelia stresą arba primena praeities spaudimą (pvz., griežtą auklėjimą).
Taip pat:
-
Perfekcionistai dažnai vėluoja, nes negali „išeiti“ nebaigę visko iki smulkmenų.
-
Kai kurie nesąmoningai naudoja vėlavimą kaip kontrolės ar pasipriešinimo formą.
4. Asmenybės bruožai ir kultūra
Tyrimai parodė, kad ekstravertai labiau linkę vėluoti nei intravertai – jie dažniau įsitraukia į socialinius pokalbius ir pamiršta laiką.
Taip pat kultūriniai skirtumai:
-
Vakarų Europoje laikomasi griežto punktualumo
-
Pietų šalyse ar kai kuriose kultūrose laikas suprantamas lanksčiau
Kaip su tuo kovoti?
Jei Jūs ar artimasis dažnai vėluoja, naudinga:
-
Naudoti laiko sekimo programas
-
Sąmoningai planuoti daugiau laiko „rezervui“
-
Išskaidyti veiksmus į etapus su konkrečiais terminais
