Monogaminiuose santykiuose neištikimybė dažnai atveria duris sunkiausiam klausimui: kas dabar? Galite manyti, kad teoriškai turite atsakymą, bet kai tai įvyksta, emocinė tikrovė būna visai kitokia. Padedant specialistui galima suprasti, kaip elgtis sąmoningai, ir įvertinti, ar santykiai gali būti įveikti, ar atėjo laikas uždaryti ciklą.
Pasak seksologės ir porų terapeutės Lauros Enriquez, neištikimybę ne visada galima įveikti. Tiesą sakant, yra nedaug atvejų, kai tai pavyksta padaryti. Tai susiję su sunkiu darbu, kurį reikia atlikti po to, norint atkurti ryšį.
„Pirmiausia abu žmonės turi norėti dirbti su tuo, kas įvyko. Tai apima kur kas daugiau nei atleidimą: reikia išanalizuoti ir suprasti, kokią vietą ši patirtis užėmė poros asmeninėje ir santykių istorijoje“, – sako ji.
Abiejų pusių įsipareigojimas turi būti nuoširdus, nes kelias į pasitikėjimo atkūrimą susijęs su emocinių žaizdų tyrimu. Pasak specialistės, svarbiausia yra abiejų partnerių noras.
„Reikia peržiūrėti susitarimus, stiprinti bendravimą ir iš įvykio sukurti kažką naujo. Vieniems pavyksta iš naujo apibrėžti tai, kas įvyko, kitiems tai atrodo negrįžtama“, – aiškina ji.
Tai nėra lengva, krizė gali iškelti į dienos šviesą tokias problemas kaip intymumo stoka, neišspręsti konfliktai ir (arba) bendravimo sunkumai. Šis procesas reikalauja susidurti su skausmu, prisiimti atsakomybę ir iš naujo apibrėžti santykius.
Nors niekada nėra garantijų, yra būdų, kaip išvengti neištikimybės. Tai galima padaryti stiprinant santykius: „Pirmenybė teikiama veiksmingam bendravimui, emociniam ir seksualiniam ryšiui bei dėmesiui kiekvieno partnerio individualiems poreikiams. Visada pagrindas yra bendravimas ir abipusė pagarba“.
Dviejų toliau pateiktų istorijų, kurių abiejų pagrindas – tas pats konfliktas, baigtis yra skirtinga. Jos rodo, kad neištikimybės akivaizdoje gali nutikti tas pats… arba įvykti stebuklas, kai ryšys iš naujo sustiprėja ir pasikeičia.
Visada daro tą patį
Yasmín ir Paulo buvo kartu dvejus metus. Ji gyveno pietuose, o jis – Almagro mieste, todėl ji dažnai važiuodavo jo aplankyti. Laimei, ji dirbo sostinėje, todėl savaitę praleisdavo su juo, o savaitgaliais kiekvienas jų turėjo savo erdvę, kuria dalijosi su draugais.
Netikėtai Paulo ėmė teisintis, kad tam tikromis dienomis jos nematytų, ir kiekvieną kartą, kai jie būdavo kartu, išjungdavo mobilųjį telefoną. Staiga Yasmín pradėjo gauti keistų žinučių į savo socialinį tinklą.
„Jos buvo iš paskyros pavadinimu „Chiquita Ricotera“, ji atrodė kaip netikras profilis. Ji rašė man baisius dalykus ir kartojo: ‘Ar dar nesupranti, raganius? Yasmín apie tai pasakojo Paulo, bet jis visada atsakydavo abejingai: „Tai turbūt kažkas iš fakulteto, kuris tau pavydi“.
Nustačiusi, kad jis tai neigia, Yasmín nusprendė jam atleisti. Tačiau žinutės socialiniuose tinkluose nesiliovė. Vienoje jų buvo rašoma: „Argi neužteko pamatyti mane pakrantėje? Tuomet ji nusprendė pasipriešinti „Chiquita Ricotera“.
„Pasakiau, kad jis man paskambintų, įjungiau magnetofono juostą ir paprašiau, kad viską papasakotų. Paaiškėjo, kad jie buvo kartu jau kelis mėnesius. Jie buvo sutarę, kad ji paliks savo vaikiną, o Paulo paliks mane, tačiau pastaroji dalis neįvyko“, – prisimena ji.
Turėdama įrodymų, ji susidūrė su juo ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik prisipažinti apie neištikimybę. Po šios akimirkos jie nebegalėjo likti kartu.
Po dešimties metų jis vėl susisiekė su ja per tinklus. „Jis man pasakė, kad jį graužia sąžinė dėl to, kas įvyko. Kad jis turi partnerę ir vaiką, bet kad klydo dėl jos. Tuomet supratau, kad jis apgaudinėjo savo žmoną.
Jis laikėsi tokio modus operandi: sakydavo žmonai, kad dirba papildomai, kad galėtų užsiimti savais reikalais. Tai jo nepakeitė: nei sveikų santykių, nei vaiko, nei šeimos, nieko. Visada buvo tas pats vargšas nelaimingas vaikinas, darantis tą patį“.
Su laiminga pabaiga
Karla ir Andresas buvo susituokę 28 metus. Ji dirbo mokytoja ir visą dieną praleisdavo dirbdama tiek lauke, tiek namuose. Jie turėjo mažų vaikų, kurie dar mokėsi, ir stresas dėl visų pareigų vykdymo tapo nuolatine jų gyvenimo dalimi.
„Mūsų ginčai atrodė normalūs, tačiau intymumas tarp mūsų nutolo. Jaučiau, kad nebegaliu džiaugtis savo partneriu taip, kaip anksčiau“, – sako Carla.
Tačiau kasdienių įsipareigojimų akivaizdoje tai nebuvo jos prioritetas. Ji buvo rami, nes manė, kad jos partneris yra tobulas, nes viskas sinchronizuota ir funkcionuoja.
Kol ji iš savo dukters sužinojo, kad jis buvo neištikimas. „Tai reiškė esminį pokytį mūsų gyvenime. Skausmo ir susidūrimo su žiauria realybe metas. Maniau, kad meilė yra kažkas stebuklingo, kad užtenka tik kažką jausti kitam žmogui. O ne, tai yra kažkas, ką tu kuri kiekvieną dieną“, – prisimena ji.
Vis dėlto jiedu vėl pasirinko vienas kitą ir nutarė padirbėti prie ryšio. „Mintis suteikti vienas kitam dar vieną šansą buvo abipusė. Taigi tai buvo mokymosi procesas mums abiem. Atleidę vienas kitam, nes klaidų buvo iš abiejų pusių, sustiprinome savo santuoką.
Karla mus patikino, kad galime tai įveikti. „Tai įvyko prieš 12 metų ir mes to net nebeprisimename. Šiandien jie gyvena vieni, nes vaikai jau užaugo, ir džiaugiasi gyvenimu kaip pora: „Svarbiausia, kad jei yra meilė, galima pasimokyti iš to, ką patyrėme, ir žvelgti į priekį“.
Ką daryti, kai sužinome?
Tai ne klausimas, ar tęsti, ar ne, bet nustatyti, ką jaučiame, ir stengtis būti geresniems. Yra jausmų, kurie logiški dėl nusivylimo ir nusivylimo, tačiau niekas negali priversti jūsų priimti sprendimą ar skubinti.
Šie toliau nurodyti žingsniai, kuriuos rekomenduoja specialistas, padės jums įgyti aiškumo, kurio jums reikia po naujienos:
- Leiskite sau pajusti kylančias emocijas: skausmą, pyktį, sumišimą, nesmerkdami savęs.
- Nepriimkite skubių sprendimų, kai patiriamas emocinis poveikis.
- Ieškokite erdvės, kad galėtumėte apdoroti tai, kas įvyko, geriausia – su terapeuto pagalba.
- Prioritetas yra ne tai, ar tęsti, ar ne, bet suprasti, kaip jaučiamės, kas mus skaudina ir ko mums reikia.
- Jei reikia, kreipkitės į specialistą: poros terapeutas galėtų padėti geriau suprasti, kas vyksta.
