Internete vis dažniau matome patarimų: „rinkite seną buitinę techniką ir pasidarykite aukso“. Skamba viliojančiai, tiesa? Tačiau realybė – kur kas mažiau spindinti. Norint iš tiesų išgauti auksą iš elektronikos, reikia didžiulio kiekio žaliavos, specialios įrangos ir ilgo apdorojimo proceso.
Kiek aukso yra buitinėje technikoje?
Šiuolaikinėje elektronikoje (televizoriuose, kompiuterių plokštėse, telefonuose) aukso yra labai mažai – dažniausiai tik mikroniniai sluoksniai kontaktų dengimui. Vidutiniškai iš 1 tonos (1000 kg) elektronikos galima išgauti:
- apie 50 g aukso (0,005%) – jei pasiseka ir įranga yra tinkama;
- kiekis priklauso nuo įrenginio tipo ir gamybos metų.
Sovietinė technika – išimtis?
Taip, senoji sovietinė aparatūra (ypač kariniai ir pramoniniai įrenginiai) turėjo daugiau tauriųjų metalų – platinos, sidabro, aukso. Tačiau:
- ji retai pasitaiko rinkoje šiandien;
- dažnai jau išrinkta arba supirkta kolekcininkų ir metalo perdirbėjų prieš daugelį metų;
- jas surasti – sunkiau nei surinkti šiuolaikinius įrenginius.
Perdirbimas – ne namų darbelis
Norint išgauti auksą iš senos technikos, reikia:
- cheminių medžiagų (karališkasis vanduo, azoto rūgštis ir kt.);
- apsaugos priemonių (dujokaukių, ventiliacijos);
- techninių žinių ir laboratorinių sąlygų;
- ir labai daug laiko, kad būtų gautas net kelių gramų kiekis.
Išvada
Nors perdirbti buitinę techniką dėl aukso skamba viliojančiai, tai nėra greito praturtėjimo schema. Reikia tonų žaliavos, specialios įrangos, žinių ir kantrybės. Dauguma šiuolaikinių įrenginių turi vos mikroskopinius kiekius aukso, todėl fantazija apie šimtus eurų iš seno DVD grotuvo – tik mitas.
