Pasaulyje, kuriame vis dažniau kyla pasaulinės grėsmės, tokios kaip klimato kaita, branduolinis karas ar stichinės nelaimės, būtina ieškoti sprendimų, kaip išgyventi. Todėl Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje mokslininkųkomanda atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokie maisto produktai labiausiai tinka išgyventi apokalipsės atveju. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė maisto produktams, kurių savybės galėtų užtikrinti žmogaus išgyvenimą ekstremaliomis klimato sąlygomis, nustatyti.
Žurnale „ PlosOne“ paskelbtame tyrime, remiantis ankstesnių miesto žemės ūkio tyrimų metaanalize, nagrinėjami augalai, kurie galėtų efektyviausiai padėti išmaitinti žmones pasaulinių nelaimių atveju. Nagrinėdami įvairias pasėlių galimybes ir žemės plotą, kurio reikia žmogui išgyventi vienerius metus, mokslininkai priėjo prie netikėtų išvadų. Įprastiniais scenarijais žirniai ir ankštiniai augalai apskritai yra efektyviausi augalai, o branduolinės žiemos atveju geriausi kandidatai yra špinatai ir burokėliai.
Kokių maisto produktų jums reikėtų apokalipsės atveju?
Kai galvojame apie maisto produktus, kurie galėtų būti itin svarbūs apokalipsės atveju, nesunku įsivaizduoti, kad išgyvenimą užtikrintų tik atspariausi ir gausiausi augalai. Tačiau tyrimas atskleidė, kad veiksmingiausi augalai nebūtinai yra tie, kuriems reikia didelių žemės plotų ar kurie pasižymi maloniu skoniu.
Šiuo atžvilgiu tyrėjai nustatė, kad špinatai ir burokėliai yra geriausi kandidatai susidoroti su branduolinės žiemos situacija, nes jie yra ištvermingi augalai, galintys atlaikyti žemą temperatūrą ir dažniausiai augdami nepriklauso nuo tiesioginių saulės spindulių.
Branduolinės žiemos atveju dangų padengtų dūmų ir pelenų sluoksnis, kuris užstotų saulės šviesą ir trukdytų fotosintezei. Tai turėtų pražūtingą poveikį įprastinėms kultūroms, tačiau špinatai ir burokėliai yra atsparesni nepalankioms sąlygoms.
Be to, jie yra daug maistinių medžiagų turintys augalai ir juos palyginti lengva auginti. Dėl jų gebėjimo augti mažiau derlingose dirvose jie yra perspektyvus pasirinkimas ribotų išteklių sąlygomis.
Vienas iš ryškiausių tyrimo aspektų – efektyvus pasėlių erdvės panaudojimas. Pasaulinės katastrofos, pavyzdžiui, branduolinio karo ar didelio meteorito smūgio, atveju maisto produktams auginti skirta erdvė gali būti labai ribota. Dėl šios priežasties Otago universiteto komanda daugiausia dėmesio skyrė kultūroms, kurios būtų ne tik maistingos, bet ir galėtų būti auginamos nedideliame plote.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad žirniai yra vienas efektyviausių augalų, kuriuos galima auginti miesto aplinkoje įprastomis sąlygomis. Šiai kultūrai užauginti reikia tik 292 kvadratinių metrų ploto, kad išmaitintų vieną žmogų visiems metams, todėl ji idealiai tinka vietovėms, kur vietos nedaug.
Dėl didelio baltymų kiekio ir gebėjimo augti vidutinio klimato zonose jis puikiai tinka galimos pasaulinės katastrofos, nesusijusios su ekstremaliomis oro sąlygomis, atveju. Tačiau, kaip ir žirniai, jie nėra ištvermingi šalčiui ir jų gyvybingumas sumažėja branduolinės žiemos metu.
Pablogėjus klimato sąlygoms, kaip branduolinės žiemos atveju, augalai turi prisitaikyti prie žemos temperatūros. Tyrime teigiama, kad tokiomis sąlygomis veiksmingesnis yra kviečių ir morkų derinys, nes šie augalai yra atsparesni šalčiui.
Konkrečiai, nustatyta, kad tokiems scenarijams veiksmingiausias yra 97 % kviečių ir 3 % morkų mišinys. Kviečiai, kaip grūdinės kultūros, suteikia daug angliavandenių, o morkos – svarbiausių vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Toks derinys yra labai svarbus, nes apokalipsės atveju maisto produktų įvairovė gali būti labai ribota. Žmonėms gali tekti griebtis monotoniškesnės mitybos, todėl maistingi pasirinkimai tampa dar vertingesni. Be to, ir kviečių, ir morkų privalumas tas, kad jiems auginti nereikia didelių žemės plotų, todėl juos galima rinktis net ir mažose erdvėse.
Matto Boydo vadovaujamas tyrimas ne tik pateikia atsakymą į klausimą, kokie maisto produktai galėtų mus išgelbėti pasaulinės katastrofos scenarijaus atveju, bet ir atveria diskusiją apie tai, kaip visuomenė galėtų pasirengti tokiems iššūkiams. Priimant sprendimus dėl žemės naudojimo ir maisto gamybos, būtina atsižvelgti į atsparumą, saugumą ir gyventojų gerovę.
