Visata dar nebaigė mūsų stebinti. Astronomas ką tik atskleidė išskirtinį atradimą: milžinišką vandens rezervuarą, esantį maždaug 12 milijardų šviesmečių nuo Žemės. Šis dar niekada nematyto dydžio vandens garų debesis, manoma, yra beveik 140 000 milijardų kartų didesnis už mūsų mėlynojoje planetoje esantį vandens kiekį. Apsupęs itin energijos turtingą kvazarą, šis atradimas suteikia retą galimybę pažvelgti į visatos kilmę.
Milžiniškas vandens telkinys aplink tolimą kvazarą
Ši kolosali struktūra buvo aptikta 2011 m. aplink kvazarą APM 08279+5255, dangaus kūną, esantį jaunoje visatoje, tuo metu buvusioje vos 1,6 milijardo metų amžiaus. Mokslininkai vandens garus identifikavo naudodami prietaisus, galinčius fiksuoti milimetrinius ir submilimetrinius signalus. Priešingai nei vanduo, kurį matome mūsų galaktikoje (dažniausiai ledo pavidalu), čia jis yra dujinis, kaitinamas titaniškos kvazaro energijos.
Sąlygos aplink šį kvazarą yra ekstremalios. Temperatūra čia siekia -63 °C, tai yra daug šilčiau nei vidutinė galaktikos temperatūra. O vandens garų tankis yra iki 100 kartų didesnis nei kitų panašių visatos vietų. Tai unikali aplinka, kurioje vanduo kaupiasi astronominių kiekių.
Kvazarai – visatos energijos varikliai
Kvazarai yra vieni iš šviesiausių ir galingiausių visatos objektų. Maitinami supermasyviomis juodosiomis skylėmis, jie skleidžia fenomenalią energiją, absorbuodami aplinkinę materiją. Kvasaras APM 08279+5255 yra įspūdingas pavyzdys: jame yra juodoji skylė, kurios masė 20 milijardų kartų didesnė už Saulės, ir jis spinduliuoja tiek, kiek tūkstantis trilijonų saulių.
Ši ekstremali galia sukuria aplinką, kurioje vandens molekulės gali egzistuoti dujine forma milžiniškuose atstumuose – kelis šimtus šviesmečių. Tai ryškus kontrastas su mūsų Paukščių Taku, kur vanduo randamas daug kuklesnėmis formomis, dažnai kometose arba planetose.
Atradimas, kuris keičia mūsų žinias
Toks didelis vandens kiekis tokioje jaunoje visatoje kelia abejonių dėl kelių kosmologinių modelių. Iki šiol manyta, kad vanduo atsirado vėliau, po pirmųjų galaktikų susidarymo. Tačiau šis atradimas įrodo, kad jis jau buvo gausus labai anksti ir galbūt vaidino esminį vaidmenį pirmųjų žvaigždžių ir planetų susidaryme.
Vanduo yra pagrindinis gyvybės chemijos elementas, todėl jo aptikimas senovės kosmoso erdvėje atgaivina susidomėjimą gyvybės formų paieškomis kitose visatos vietose. Jis galėtų būti potencialiai gyvybei tinkamų pasaulių žymeklis – arba bent jau jų atsiradimui būtinų ingredientų.
O dabar? Nauji kosminiai atradimai
Kiti astronomų žingsniai yra aiškūs: tęsti pirminės visatos tyrinėjimus, ieškant kitų vandens telkinių ar sudėtingų molekulių. Su naujų stebėjimo prietaisų, tokių kaip Čilėje statomas teleskopas CCAT, atsiradimu arba James Webb Space Telescope naudojimu, šie tyrimai intensyvės.
Kiekvienas naujas tokio tipo atradimas praplečia mūsų supratimą apie visatos susidarymą ir elementus, būtinus gyvybei atsirasti. Šis milžiniškas kosminis jūra, aptikta aplink kvazarą, gali būti vienas iš pirmųjų apčiuopiamų įrodymų, kad vanduo, o galbūt ir gyvybė, jau egzistavo gerokai prieš mūsų planetos susidarymą.
