Paslėptas giliai vandenyno gelmėse, titaniškas geologinis liekanas vėl iškilo į paviršių… geologų laboratorijose. Mokslininkai atrado milžiniškas fosilinių purvo bangas, palaidotas daugiau nei 1000 metrų gylyje po vandenyno dugnu, netoli Gvinėjos-Bisau krantų, Vakarų Afrikoje. Tai ne tik paprastas nuosėdų reiškinys – šis atradimas keičia mūsų supratimą apie Atlanto vandenyno susidarymą ir jo ryšį su pasaulio klimatu prieš daugiau nei 100 milijonų metų.
Povandeninės purvo bangos, aukštos kaip Eifelio bokštas
Šios milžiniškos bangos, vadinamos nuosėdų bangomis arba „konturitų dreifais“, siekia iki 300 metrų aukščio ir daugiau nei kilometro ilgio.
Jos buvo aptiktos naudojant seisminius duomenis, palygintus su 1970 m. atliktais gręžiniais. Tačiau jų istorinė ir klimato reikšmė buvo suprasta tik neseniai, atlikus tyrimą, paskelbtą žurnale „Global and Planetary Change“.
Jos susiformavo zonoje, vadinamoje Atlanto ekvatoriaus vartais, geologinėje Afrikos ir Pietų Amerikos jungtyje. Šie „vartai“ atsirado, kai mezozojaus laikotarpiu, kai Žemę valdė dinozaurai, atsiskyrė superkontinentas Gondvana.
Atlantas senesnis, nei manyta
Iki šiol mokslininkai manė, kad šis lemiamas Atlanto vandenyno atidarymas įvyko maždaug prieš 113–83 milijonus metų. Tačiau pagal naujus tyrimus jūrų jungtis iš tiesų susiformavo maždaug prieš 117 milijonus metų. Tai tik kelių milijonų metų paklaida, tačiau ji turi didelę įtaką to meto klimato supratimui.
Šis atvėrimas sukėlė didelius pokyčius vandens cirkuliacijoje tarp druskingų pietinės Atlanto vandenyno baseinų ir gėlesnių centrinės Atlanto vandenyno vandenų. Rezultatas? Dėl skirtingo šių vandens masyvų tankio susiformavo savotiškas „povandeninis krioklys“, kuris išskulptūrė milžiniškas purvo bangas.
Kai tektonika daro klimatą
Šio atradimo reikšmė gerokai viršija jūrų geologiją. Jis atskleidžia tiesioginį ryšį tarp tektoninių plokščių judėjimo, vandenynų cirkuliacijos ir pasaulio klimato. Ekvatoriaus vartų atidarymas iš pradžių prisidėjo prie laikino klimato atšilimo, sumažindamas anglies dioksido kaupimosi efektyvumą besiformuojančiuose baseinuose.
Tačiau, stiprėjant jūriniam ryšiui, pasaulinė vandenynų cirkuliacija stabilizavosi, o tai leido klimato atšalimą pabaigoje kreidos periodo. Kitaip tariant, šios „vartai“ atliko svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą visame pasaulyje.
Pamoka mūsų klimato ateičiai
Suprasti, kaip praeities vandenynų cirkuliacija paveikė klimatą, yra labai svarbu norint numatyti dabartinio klimato kaitos padarinius. Kaip primena tyrėjas Uisdean Nicholson, vienas iš tyrimo autorių:
„Vandenynų srovės atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant pasaulio temperatūrą. Tokie sutrikimai, kaip antai šiuo metu ledynų tirpimas, gali turėti gilių pasekmių.“
Šis atradimas yra įspūdingas priminimas, kad didieji planetos pusiausvyros mechanizmai dažnai yra nematomi ir giluminiai, kartais paslėpti milijonus metų. Juos iššifravusi, mokslas mums suteikia raktą į ateities pokyčių supratimą ir, galbūt, jų švelninimą.
