Per savo istoriją mūsų planeta patyrė keletą ilgalaikių klimato pokyčių, pavyzdžiui, ledynmečius ar didelius sausros laikotarpius. Prieš daugiau nei 230 milijonų metų, netrukus prieš dinozaurai pasirodė Žemėje, ją taip pat ištiko neįprastai ilgas lietingas laikotarpis, kuris buvo koncentruotas tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Ką žinome apie šį reiškinį?
Dvi milijonai metų lietaus
Karnio lietaus reiškinys – tai didelis klimato reiškinys, įvykęs maždaug prieš 233 milijonus metų, Triaso periode. Jis pasižymėjo stipriais krituliais Žemės tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kurie tuo metu buvo padengti plačiomis lygumomis ir vešliais miškais. Šis epizodas sukėlė vandens lygio pakilimą ežeruose ir upėse.
Mokslininkai apie jį žino jau kelis dešimtmečius, analizuodami nuosėdines uolienas, surinktas keliose vietose, ypač Rytų Alpėse ir Jungtinėje Karalystėje, bei tyrinėdami jose esančius fosilijas ir izotopus. Primename, kad izotopai yra to paties cheminio elemento variantai, turintys skirtingą neutronų skaičių. Jų buvimas ir gausa gali suteikti informacijos apie praeities aplinkos sąlygas.
Manoma, kad Carnio lietų reiškinį sukėlė jūros ir atmosferos cirkuliacijos pokyčiai Žemėje, kuriuos greičiausiai sukėlė masiniai vulkaniniai išsiveržimai Wrangellia magminėje provincijoje (dabartinėje vakarų Kanadoje). Šie išsiveržimai į atmosferą išmetė didelius anglies dioksido, metano ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, dėl to padidėjo bendra Žemės temperatūra. O bendros temperatūros padidėjimas reiškia vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos pokyčius. Tai savo ruožtu paskatino kritulių susidarymą.
Žinome, kad Pangea, tuo metu egzistavęs superkontinentas, jau buvo linkęs į musonus. Tačiau tai buvo niekis, palyginti su šiuo ypatingu epizodu.
Koks poveikis gyvybei?
Šis epizodas paspartino daugelio gyvūnų ir augalų rūšių išnykimą. Remiantis Journal of the Geological Societypaskelbtu tyrimu, vulkaninių išsiveržimų sukeltos rūgštinės lietūs ir padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis galėjo sukelti išnykimą dėl „šoko nuo atšilimo“ (išnykimas dėl staigaus ir greito klimato atšilimo).
Vėliau šį procesą tęsė kiti. Daugelis gyvūnų ir augalų rūšių iš tiesų evoliucionavo ir įvairėjo netrukus po šio epizodo. Tai apima tokias grupes kaip dinozaurai, žinduoliai, žuvys ir ropliai, taip pat žydintys augalai ir medžiai. Karno lietaus reiškinys taip pat turėjo ilgalaikių pasekmių aplinkai, ypač skatindamas didelių anglies ir naftos atsargų susidarymą.
Taigi, Karno lietaus reiškinys, įvykęs maždaug prieš 233 milijonus metų, yra ryškus pavyzdys ekstremalių klimato reiškinių, kurie žymėjo mūsų planetos istoriją. Šis reiškinys, kurį sukėlė masiniai ugnikalnių išsiveržimai, radikaliai pakeitė tropines ir subtropines aplinkas, sukeldamas beveik du milijonus metų trukusius intensyvius kritulius. Ilgalaikio potvynio pasekmės buvo didžiulės – išnyko daug rūšių, o tai atvėrė kelią naujų grupių, tarp jų dinozaurų ir žinduolių, atsiradimui ir įvairovei.
Tyrimai apie šį įvykį, pagrįsti nuosėdinių uolienų ir fosilijų analize, ne tik padėjo geriau suprasti greito klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei, bet ir atskleidė, kaip tokie įvykiai gali paveikti gamtinių išteklių, pavyzdžiui, anglies ir naftos, susidarymą. Tirdami šio lietingo laikotarpio sąlygas ir priežastis, mokslininkai sugebėjo atkurti svarbią Žemės istorijos dalį, suteikdami vertingų įžvalgų apie klimato mechanizmus ir jų ilgalaikį poveikį.
Karnio lietaus reiškinio tyrimas primena mums, kaip svarbu suprasti mūsų planetos geologinių ir klimato jėgų sąveiką bei jų poveikį Žemės gyvybei. Šios žinios yra labai svarbios ne tik norint geriau suprasti mūsų praeitį, bet ir numatyti ateities aplinkos iššūkius bei geriau suvokti dabartinius klimato pokyčius.
