Daugelį metų buvo manoma, kad matomi mūsų akių baltymai yra žmogaus evoliucijos bruožas, susijęs su mūsų gebėjimu bendrauti ir bendradarbiauti. Tačiau naujausi tyrimai sukėlė abejonių dėl šios teorijos, parodydami, kad nei skleros spalva, nei jos vienodumas nėra tokie universalūs, kaip manyta anksčiau. Tai, kas atrodė kaip evoliucinis pranašumas, gali būti tiesiog dalinis vaizdas.
Mitas apie „bendradarbiaujančią žmogaus akį”
Bendradarbiaujanti akių hipotezė, kurią suformulavo psichologas Michaelas Tomasello, siūlo mums sukurti aiškią sklerą, kuri palengvintų žvilgsnio sekimą, o kartu ir bendradarbiavimą bei bendravimą. Šią mintį palaiko palyginimas su kitais primatais, kurių akys – teoriškai – turi mažesnį kontrastą tarp rainelės ir skleros.
Tačiau, kritiškai apžvelgdami šią teoriją ir jos empirinį pagrindą, mokslininkai parodė, kad žmogaus akys nėra tokios unikalios, kaip teigiama. Naudojant skaitmeninius matavimus, nustatyta, kad šviesos sklera yra tik vienas taškas primatų pigmentacijų spektre. Tiesą sakant, tai nėra aiškiausia visais atvejais.
Žmogaus akies įvairovė nėra išimtis, bet norma
Naujausi tyrimai bandė išgelbėti pirminę hipotezę, siūlydami, kad tai, kas iš tikrųjų yra išskirtinė mūsų akims, yra ne pats aiškumas, bet šios savybės homogeniškumas pasauliniu lygmeniu. Tačiau gilesnė analizė verčia abejoti šia prielaida: dauguma tyrimų buvo pagrįsti miesto ir Eurazijos kilmės žmonėmis, ignoruojant didelę žmonių populiacijų įvairovę pusiaujo, kaimo ar vietinėse vietovėse.
Šiose grupėse užfiksuota daug didesnė skleros spalvų įvairovė: nuo baltos ir vienodos iki tamsiai rudos su netaisyklinga pigmentacija. Vis dar nėra tyrimų, kurie kiekybiškai įvertintų šią įvairovę, tačiau prielaida, kad vienalytė išvaizda yra visuotinė norma, yra pernelyg supaprastinta ir klaidinanti.
Platesnė problema: šališkumas moksle
Ši klaida nėra išskirtinė akių tyrimams. Pavyzdžiui, medicinoje vyrų kūnas buvo laikomas standartiniu modeliu, turinčiu rimtų pasekmių moterims. Paula Upshaw, kuri nebuvo laiku gydoma širdies priepuolio metu, nes jos simptomai buvo nepakankamai įvertinti, atvejis yra tik vienas iš daugelio.
Mokslinių mėginių įvairovės trūkumas lemia netikslius biologinius ir evoliucinius modelius. Jei mokslas nori ištikimai atstovauti žmonijai, jis turi apimti visą jo sudėtingumą ir įvairovę.
Šaltinis: TheConversation.
