Planetos miškai visada buvo tylūs klimato pusiausvyros veikėjai. Iki šiol.
Balandžio 29 d. pradėjusi naudoti biomasę, Europos kosmoso agentūra (EKA) žengia ryžtingą žingsnį vykdydama savo misiją – suprasti, kiek gyvybės ir anglies dioksido paslėpta miškų ekosistemose. Ir tai daroma iš precedento neturinčios perspektyvos: iš kosmoso, su radaru, galinčiu pradurti miško baldakimą, kad atskleistų tai, ko dar niekada nebuvo matyti.
Išskirtiniame interviu „Gizmodo” ESA Žemės stebėjimo programos inžinierius José-M Moralesas aistringai apibūdina šios misijos vertę: „Tokie palydovai kaip BIOMASĖ suteikia mums duomenis, kurių mums reikia norint išgauti faktus, o ne tik nuomones.” Pareiškime apibendrinama tai, kas pastatyta ant kortos: galimybė priimti pasaulinius klimato sprendimus remiantis empiriniais įrodymais, o ne skaičiavimais.
Nematomo žvilgsnio pažadas
BIOMASĖ nėra tik dar vienas palydovas. Tai pirmasis tokio pobūdžio įrenginys, į P juostą įtraukęs sintetinės diafragmos radarą (SAR) – technologiją, leidžiančią prasiskverbti į medžių viršūnes ir užfiksuoti duomenis apie kamienus, šakas ir stiebus, kuriuose medžiai kaupia didžiąją dalį anglies.
„Išmatuoti miško masę iš kosmoso yra sudėtingas iššūkis. Tačiau BIOS radaras gali prasiskverbti per visą miško sluoksnį, o jo signalas atsispindi skirtingose baldakimo vietose. Būtent tai leidžia mums matyti anapus matomų”, – sako E. Moralesas.
„P juosta gali perpjauti lapus ir pažymėti apatines sumedėjusias dalis, įskaitant miško paklotę”, – priduria jis. Tai reiškia, kad pirmą kartą mokslininkai galės sukurti trimačius sausumos miško biomasės žemėlapius, matuojančius jo tankį, struktūrą ir tūrį precedento neturinčiu tikslumu.
Miškai, anglies dioksidas ir klimato laikrodis
Vienas didžiausių iššūkių kovojant su klimato kaita yra pasaulinio anglies ciklo supratimas. Nuo pramonės revoliucijos co2 lygis padidėjo 50 proc. dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų naikinimo. Nepaisant klimato modeliavimo pažangos, vis dar yra daug neaiškumų dėl to, kaip anglies dioksidas teka tarp pagrindinių planetos rezervuarų: atmosferos, vandenynų ir sausumos biosferos.
Čia atsiranda BIOMASĖ. Jų atlikti biomasės matavimai leis jiems įvertinti, kiek anglies šiuo metu yra saugoma miškuose ir kaip ji keičiasi laikui bėgant.
„Labai svarbu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, bet taip pat svarbu suprasti, kokį vaidmenį tame cikle atlieka ekosistemos. Ir ten miškai yra esminiai. BIOMASĖ padės mums užpildyti šias spragas”, – sako E. Moralesas.
Atogrąžų rentgeno spinduliai: sutelkti dėmesį į žaliuosius gigantus
Nors BIOMASĖ bus naudojama visame pasaulyje, jos misija sutelkta į pagrindinį regioną – atogrąžų miškus. Būtent šios ekosistemos koncentruoja 70% žemės biomasės ir tuo pačiu metu tos, kurios buvo mažiausiai ištirtos tiksliai.
„Šiuo metu beveik neturime patikimų duomenų apie tai, kiek biomasės yra atogrąžų miškuose, kuriuose saugoma daugiausia anglies ir kur vyksta didžiausi pokyčiai”, – perspėja E. Moralesas. Dėl šios informacijos spragos BIOMASĖ yra labai svarbi priemonė. – Štai kur yra mūsų prioritetas: išmatuoti tai, ko anksčiau negalėjome išmatuoti.”
Du etapai stebėti žaliąjį gyvenimą
BIOMASĖS misiją sudaro du pagrindiniai etapai:
1. Tomografinė fazė: Truks 18 mėnesių, jis naudos techniką, panašią į kompiuterinės tomografijos (KT) nuskaitymą, kad gautų 3D miškų vidaus vaizdą. Rezultatas: pasaulinis žemėlapis, kurio vertikali skiriamoji geba yra nuo 15 iki 20 metrų.
2. Interferometrinė fazė: Per ketverius metus tuose pačiuose regionuose bus atliekami pakartotiniai stebėjimai, leidžiantys nustatyti aukščio, tankio ir biomasės pokyčius. Tikimasi sukurti penkis pasaulinius žemėlapius.
„Tai tarsi miško skenavimas sluoksniais, iš pradžių visas 3D vaizdas, o po to tikslus sekimas laikui bėgant. To dar niekada nebuvo padaryta tokiu mastu”, – aiškina E. Moralesas.
Techninė odisėja už radaro
Už BIOMASĖS naudojimo slypi milžiniškos techninės pastangos. Jo didelio atšvaito, galinčio priimti subtilius P juostos radaro signalus, konstrukcija buvo vienas iš pagrindinių iššūkių.
„Tai buvo sudėtinga užduotis, pareikalavusi tarptautinio bendradarbiavimo. Atšvaitą sukūrė specializuota kompanija JAV, o radaras atkeliavo iš „Airbus Germany”, – sako E. Moralesas. „Tačiau buvo ir iššūkių vietoje: procesoriai tuos signalus paversti naudingais vaizdais, navigacijos ir operacijų sistemos… apie viską reikėjo galvoti nuo nulio.”
Mokslas, technologijos ir atsakomybė
BIOMASĖS vertė gerokai viršija atmosferos ribas. Jų duomenys bus labai svarbūs tobulinant klimato modelius, remiant išsaugojimo politiką, tikrinant tarptautinius anglies dioksido įsipareigojimus ir nustatant neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, miškų naikinimą.
„Labai didžiuojuosi galėdamas pasiūlyti mūsų piliečiams priemones ir duomenis, leidžiančius jiems tiksliai įvertinti klimato kaitos iššūkius”, – apibendrina E. Moralesas, EKA dirbantis beveik du dešimtmečius. „Tokie palydovai kaip BIOMASĖ padeda mums duomenis paversti žiniomis, o tas žinias – veiksmais. Tai yra mūsų atsakomybė.”
Kai duomenys pakeičia spėliones
Orbitoje esant BIOMASEI, miškai pagaliau galės kalbėti. Ir jie tai padarys su duomenimis, su žemėlapiais, su įrodymais. Todėl, kad gerų ketinimų nepakanka kovojant su klimato kaita. Mums reikia patikimos, išmatuojamos ir patikrinamos informacijos.
BIOMASĖ yra būtent tai: atviras langas į paslėptą žalios Žemės struktūrą. Orbitinis skaitytuvas planetos plaučiams. Ir liudijimas, kad net iš šimtų mylių į viršų mokslas gali pakeisti tai, ką mes žinome… ir ką mes nusprendėme padaryti.
