Tyrėjų komanda rado senovinį oro burbulą, išsaugotą penkis milijonus metų ledyno gelmėse. Ši išvada, kaip aiškina „National Geographic”, nėra tik mokslinis smalsumas: tai galėtų būti raktas į supratimą, kaip klimatas pasikeitė per amžius ir kaip jis gali pasikeisti per ateinančius šimtmečius.
Laiko kapsulė, paslėpta po ledu
Burbulas buvo rastas ledo šerdyje, išgautoje daugiau nei 200 metrų gylyje, netoli Hunterio kalno, Aliaskoje. Nors šis ledas atrodo kaip vientisa masė, jis viduje slepia orą, jūros druską, vulkaninius pelenus ir suodžius, tarsi tai būtų užšaldytas Žemės istorijos archyvas.
Labiausiai intriguoja tai, kad šios „oro fosilijos” užfiksuoja praeities atmosferos sąlygas, leidžiančias mokslininkams sekti pasaulinę temperatūrą, dujų sudėtį ir pokyčius, įvykusius per milijonus metų. Šio tipo mėginių buvimas suteikia unikalių duomenų apie klimato raidą ir jos poveikį dabarčiai.
Įspėjimas iš praeities?
Šio burbulo potencialas peržengia mokslinio intereso ribas. Pasak „National Geographic”, tai galėtų padėti patvirtinti, ar Vakarų Antarkties ledo sluoksnis jau ištirpo tolimoje praeityje, laikotarpiu, kai temperatūra buvo panaši į tą, kuri buvo prognozuojama po dviejų šimtmečių.
Jei taip atsitiktų, jūros lygis būtų gerokai pakilęs, perbraižydamas pakrantes ir ekosistemas. Šiame burbule esanti informacija galėtų numatyti scenarijus, kurie atrodo toli, bet yra arčiau, nei manome.
Norėdami gauti šiuos duomenis, mokslininkai taiko itin tikslius metodus, analizuodami deguonies izotopus ir kitas mikroskopines daleles, naudodami spektrometrus ir elektroninius mikroskopus, be įstrigusio oro sąlyčio su dabartine atmosfera.
Mokslas ekstremaliomis sąlygomis
Šių mėginių pasiekimas nėra lengva užduotis. Mokslininkai turi praleisti savaites nesvetingomis sąlygomis, izoliuoti ir susidūrę su audromis, kaip nutiko per ekspediciją Grenlandijoje. Ten Ericho Osterbergo vadovaujamai komandai teko rinktis, ar pasislėpti pas baltuosius lokius, ar atlaikyti uraganinę audrą. Jie pasirinko pastarąjį ir išgyveno tik tiek.
Tačiau rizika nesibaigia ledu: gabenant šerdis reikia išlaikyti jas nepažeistas šaldytuvuose, laikytis griežtos muitinės kontrolės ir apsaugoti jas gabenant specializuotuose sunkvežimiuose. Kiekvienas mėginys yra tiek vertingas, tiek trapus.
Paleoklimatologijos ateitis ką tik prasidėjo
Dar visai neseniai seniausioms ledo šerdims buvo vos 800 000 metų. Su šiuo atradimu riba buvo ištempta iki penkių milijonų. Pasak NOAA, kiekvienas druskos grūdas ar burbulas šiame lede gali papasakoti kritinius Žemės klimato epizodus.
Šis atradimas žymi naujo paleoklimatų tyrinėjimo etapo pradžią, kai tolima praeitis galėtų mus įspėti apie ateitį, kurią kuriame.
