Esate WhatsApp grupėje. Pranešimai nenustoja ateiti, pranešimai kaupiasi… ir jūs nusprendžiate neatsakyti. Kodėl? Ką reiškia tylėti šioje skaitmeninėje aplinkoje? Psichologija turi protingesnius (ir stebinančius) atsakymus, nei atrodo.
Ar privaloma kalbėti WhatsApp grupėse?
Populiarėjant tiesioginiams pranešimams, skaitmeninis gyvenimas verčia mus visada būti prieinamus. Tačiau ne visi atsako vienodai. Yra tokių, kurie greitai atsako, kiti dalyvauja entuziastingai, taip pat yra ir tokių, kurie nori likti nuošalyje. Pasak psichologės Rebekos Cáceres, nėra „teisingo būdo” elgtis grupėse. „Tai priklauso nuo kelių veiksnių: asmenybės, rutinos, turimo laiko… To negalima patologizuoti”, – sako jis.
Šis elgesys neturėtų būti aiškinamas kaip susidomėjimo ar grubumo stoka. Kiekvienas žmogus turi savo sąveikos stilių. Kai kurie mėgsta nuolatinį keitimąsi, o kiti nori išlaikyti atstumą, ir tai taip pat tiesa. „Skaitmeninis pasaulis atspindi žmonių įvairovę,” sako Cáceres.
Tylėjimas gali būti rūpinimasis savimi
Neatsakyti „WhatsApp” grupėje nereiškia nieko atmesti. Tiesą sakant, tyla dažnai yra sąmoningas pasirinkimas, kuriuo siekiama apsaugoti emocinę gerovę arba nustatyti sveikas ribas. „Yra žmonių, kurie nesijaučia patogiai išreikšdami save skaitmeninėje aplinkoje. Pasirinkimas nesikišti iš įsipareigojimo ar dėl to, kad jiems toje erdvėje nėra patogu, yra rūpinimosi savimi forma”, – sako psichologė.
Ta tyla gali būti pagarbos sau ženklas. Jei kas nors nusprendžia aktyviai nedalyvauti, tai nereiškia, kad jam nerūpi grupė, bet galbūt jam reikia teikti pirmenybę savo ramybei ar asmeniniam dėmesiui. Tos tylos interpretavimas kaip nesuinteresuotumo ar paniekos dažnai yra projekcija, o ne realybė.
Be to, tikintis, kad visi atsakys, visada gali kilti nereikalingų nusivylimų. „Neatsakymas nereiškia, kad „jis mane ignoruoja”, „jis manęs nevertina” ar „jis mane atstumia”. Štai ką tu jauti, nebūtinai tai, ką nori pasakyti kitas žmogus”, – patikslina Cáceresas.
Ką daryti, jei kas nors neatsako?
Jei žmogaus tylėjimas sukelia diskomfortą ar abejones, geriausia su juo pasikalbėti privačiai. „Intymus bendravimas nėra kuriamas laukiant viešų atsakymų. Jis kuriamas aiškiais ir sąžiningais pokalbiais, vienas prieš vieną”, – siūlo psichologė.
Svarbiausia į tai žiūrėti iš empatijos. Užuot interpretavus tylą kaip kažką neigiamo, geriau natūraliai paklausti: „Ar viskas gerai?”, „Ar norėtumėte, kad rašyčiau jums privačiai?”, arba tiesiog gerbkite jų erdvę.
Pripažinimas, kad kiekvienas žmogus turi savo bendravimo ritmą ir stilių, padeda geriau sugyventi skaitmeninėje aplinkoje ir išvengti nereikalingų nesusipratimų.
Savęs pažinimo vertė skaitmeniniame pasaulyje
Baigdamas Cáceres pabrėžia savęs pažinimo svarbą. Žinojimas, kaip mes veikiame emociškai, leidžia mums suprasti, kodėl mes tam tikru būdu elgiamės socialiniuose tinkluose, kas daro mus nepatogius arba kodėl vengiame tam tikrų sąveikos tipų. „Kai susipažįsti su savimi, turi geresnį žemėlapį, kaip susidurti su vidiniu pasauliu ir išoriniu pasauliu”, – sako jis.
Pripažinimas, kad yra įvairių būdų dalyvauti – arba nedalyvauti – taip pat yra emocinio augimo dalis. Nekalbėjimas „WhatsApp” grupėse nepadaro jūsų abejingu ar neempatišku žmogumi. Kartais tai tiesiog tinkamas pasirinkimas, atitinkantis asmeninę gerovę.
