Tūkstančiams jaunų absolventų besiruošiant žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje, jiems trukdo netikėta kliūtis – dirbtinis intelektas. Paradoksalu, bet atrodo, kad technologinis pažadas, kuris turėjo atleisti mus nuo pasikartojančių užduočių, blokuoja naujų kartų prieigą prie profesinio pasaulio.
Nutrūkęs kelias į darbą
Tradiciškai jauni žmonės pradeda savo karjerą stažuotėmis, jaunesnėmis pareigomis ar paprastomis užduotimis, kurios leidžia jiems mokytis ir dirbti. Tačiau, kaip aiškina „LinkedIn” verslo galimybių vadovė Aneesh Raman, „pirmasis karjeros laiptelis nyksta”. To priežastis? Būtent šias įvadines užduotis – administracines, pasikartojančias, dažnai nekvalifikuotas – įmonės dabar patiki generatyviniam dirbtiniam intelektui.
Technologijų milžinės, tokios kaip „Amazon”, „Google” ir „Microsoft”, jau automatizuoja užduotis, kurias anksčiau atlikdavo jauni darbuotojai: kodo bitų rašymas, duomenų įvedimas, administracinė pagalba… Rezultatas? Mokymosi darbo vietoje galimybių sumažėjimas.
Niujorko federalinio rezervo duomenimis, jaunų absolventų nedarbo lygis JAV yra 5,8%, palyginti su 6,2% jaunesnių darbuotojų. Šis augimas iš dalies susijęs su sparčiu pradinio lygio užduočių automatizavimu. Tokios įmonės kaip „Duolingo” ir „Shopify” jau aktyviai mažina jaunesniųjų įdarbinimą šiems vaidmenims, pirmenybę teikdamos jų patikėti dirbtinio intelekto sistemoms.
Niūri ateitis jaunimui?
Chrisas Hyamsas, „Indeed” generalinis direktorius, atkreipia dėmesį, kad „maždaug dviejuose trečdaliuose profesijų daugiau nei pusę reikalingų įgūdžių dabartinis dirbtinis intelektas gali atlikti patenkinamai ar net puikiai”. Nors dirbtinis intelektas visiškai nepakeičia darbo vietų, daugelis tradicinio mokymo kelio etapų tampa nebeaktualūs.
Paradoksas ryškus: įmonės perspėja apie kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą… bet nebesiūlo sąlygų mokyti šį talentą. Europoje ši įtampa dar labiau išryškėja dėl to, kad įmonėms sunkiai sekasi įdarbinti patyrusius techninius specialistus, o jaunimas nebegali užimti pareigų, kurios leistų jiems tokiais tapti.
Jei ši tendencija tęsis, dirbtinis intelektas vienu ypu nepanaikins milijonų darbo vietų: jis tiesiog užkirs kelią būsimiems specialistams atsirasti. Ir ilgalaikėje perspektyvoje yra didelė rizika, kad galiausiai turėsime galingus įrankius, tačiau neturėdami pakankamai kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių jiems prižiūrėti ir plėtoti. Tačiau tam, kad tai būtų naudinga visiems, turime permąstyti profesinę integraciją ir užtikrinti žmogaus mokymosi erdvę, kurioje mašinos vis labiau įsitvirtintų.
