NASA intensyviai dirba prie vieno ambicingiausių projektų kosmoso tyrimų istorijoje: pasiųsti pilotuojamą misiją į Marsą 2030-aisiais. Tiksli data dar gali būti peržiūrėta, tačiau pasirengimas jau vyksta.
Tikimasi, kad ši kelionė pažymės svarbų etapą plečiant žmonių buvimą už Žemės ir Mėnulio ribų. Tiesą sakant, šis projektas yra daug daugiau nei techninis šuolis. Tai naujas žmonijos istorijos skyrius, kurioje pirmą kartą bandoma nustatyti ilgalaikį buvimą kitoje planetoje.
Pilotuojama misija į Marsą
Kelionė į Marsą apima milžiniškų atstumų kelionę. Kiekviena kelionė pirmyn ir atgal apims maždaug 402 milijonus kilometrų ir truks nuo šešių iki septynių mėnesių. Tai kelia didelių techninių iššūkių. Tarp jų yra:
- Astronautų fizinė ir psichologinė ištvermė.
- Gyvybės palaikymo sistemų efektyvumas.
- Apsauga nuo kosminės spinduliuotės.
- Saugus grįžimas į Žemę.
Marso reljefas yra vienas iš aspektų, kurie labiausiai intriguoja mokslininkus. Planeta yra padalinta į du didelius regionus. Pirma, šiaurinės žemumos, kurios yra jaunesnės ir turi nedaug kraterių. Antra, pietinės aukštumos, daug senesnės ir gana randuotos meteoritų smūgių.
Šis topografinis kontrastas suteiks užuominų apie kosminius ir geologinius įvykius, įvykusius per pirmuosius milijardus Marso istorijos metų. Šių kraštovaizdžių analizė padės apibrėžti strateginių interesų sritis moksliniams tyrinėjimams ir žmogiškųjų bazių įkūrimui.
Tikslai
Šios misijos tikslas yra ne tik įkelti koją į Marsą, bet ir atlikti ilgesnį buvimą ant jo paviršiaus. Manoma, kad astronautai raudonojoje planetoje galėtų praleisti iki 500 dienų. Per tą laiką jie atliks įvairius mokslinius tyrimus.
Susidomėjimas ypač sutelktas į planetos geologines paslaptis: Supraskite jo klimato istoriją, išteklius ir įvertinkite, ar jis kada nors priėmė gyvenimą. Ši iniciatyva yra Nacionalinė kosmoso tyrimų kampanija Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tarp Moksliniai prioritetai Išsiskiria:
- Nustatymas, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė.
- Ištirkite, kaip planeta prarado daug savo skysto vandens ir atmosferos.
- Tyrimo geologiniai pokyčiai kurie pažymėjo planetos istoriją.
Roverio išvados Smalsumas buvo vertingas informacijos šaltinis. Jie atskleidė, kad Marsas turėjo daug svetingesnę praeitį su upėmis, ežerais ir galbūt vandenynais. Suprasti šią klimato transformaciją bus būtina būsimai kolonizacijai.
Preparatai
Siekdama pasiruošti misijai, NASA pradėjo „Artemis” programą. Tikslas yra: grąžinti žmones į Mėnulį ir naudoti tą aplinką kaip treniruočių aikštelę būsimoms misijoms į Marsą.
„Artemis II” misija buvo nesudėtingas bandomasis skrydis ir tarnavo kaip technologinė bazė. „Artemis III” planuojamas 2026 metais ir tikisi astronautus nugabenti į Mėnulio pietų ašigalį. Galėtų būti vandens atsargų ledo pavidalu, o tai būtų pagrindinis išteklius būsimoms misijoms.
NASA šioje misijoje nėra viena. Tokios kompanijos kaip „SpaceX” ir kitų šalių kosmoso agentūros bendradarbiauja kurdamos technologijas, skirtas ilgalaikėms misijoms už Žemės orbitos ribų.
Sunkumų
Nors pilotuojama misija į Marsą jau vyksta, Kai kuriuos sunkumus vis dar reikia išspręsti. Techninės kliūtys, su kuriomis jau dirbama, yra šios:
- Pažangios gyvybės palaikymo sistemos.
- Radiacinė sauga.
- Marso vietovei tinkamų transporto priemonių projektavimas.
- Tvarus išteklių, tokių kaip vanduo, deguonis ir maistas, tiekimas.
Tiek NASA, tiek „SpaceX” nurodo 2030-uosius kaip šios misijos paankstinimo datą. Tačiau Kai kurie mokslininkai parodo save Atsargus. Jie perspėjo, kad, kol vyksta parengiamieji darbai, misija greičiausiai įvyks vėliau.
Psichologija ir psichinė sveikata
Misija į Marsą apima ilgalaikę kelionę, kuri gali trukti iki trejų metų. Palaikykite psichinę sveikatą ir komandos sanglaudą bus esminis dalykas. Psichologinės ir rekreacinės paramos programos kuriamos siekiant padėti astronautams susidoroti su izoliacija ir atstumu nuo artimųjų.
Logistika ir tiekimas
Siuntimas tiekimą ir bazės Marse įkūrimą reikės kruopštaus planavimo. NASA tiria galimybę iš anksto siųsti nepilotuojamas misijas, kad paruoštų žemę ir užtikrintų, jog viskas būtų paruošta astronautų atvykimui.
Žingsnis į ateitį
Pilotuojama misija į Marsą ne tik turi potencialo išplėsti mūsų žinias apie kosmosą ir gyvybės galimybę kitose planetose, bet ir galėtų įkvėpti naujas mokslininkų kartas, inžinieriai ir tyrinėtojai. NASA tikisi, kad šios pastangos bus ne tik techninis pasiekimas, bet ir svarbus etapas žmonių tyrinėjimų istorijoje.
Išvada
NASA yra įsipareigojusi iki 2030 m. paversti misiją į Marsą realybe, perkeliant žmoniją į naują kosmoso tyrimų etapą. Tęsiantis pasiruošimui, laukimas auga, o ateities galimybė raudonojoje planetoje tampa jaudinančia realybe. Prasidėjo atgalinis skaičiavimas!
