Geologinės transformacijos formuoja mūsų planetą puikiais būdais. Vienas iš dramatiškiausių šiuo metu vykstančių pokyčių vyksta Rytų Afrikoje, kur didžiulis žemyno plyšys tiesiogine prasme padalija Afriką į dvi atskiras sausumos dalis. Šis nepaprastas procesas, matomas iš kosmoso ir ant žemės, yra vienas reikšmingiausių geologinių įvykių naujausioje Žemės istorijoje.
Didysis Afrikos plyšys: subyrėjęs žemynas
Rytų Afrikos kraštovaizdis atskleidžia įspūdingą reiškinį, kuris, kaip supranta nedaugelis žmonių, aktyviai atsiskleidžia. Afrikos žemynas pamažu atsiskiria nuo to, ką geologai vadina Rytų Afrikos rifų sistema – sujungtų lūžių serija, besitęsiančia daugiau nei 6 000 kilometrų nuo Afaro regiono šiaurėje iki Mozambiko pietuose. Šis didžiulis Žemės plutos įtrūkimas atspindi ankstyvąsias žemyno skilimo stadijas.
Regionas, kuriame vyksta šis dramatiškas skilimas, apima Etiopiją, Somalį, Keniją ir Tanzanijos dalis. Šios šalys yra kritinėje padėtyje, kur susitinka trys tektoninės plokštės: Somalio, Nubijos (Afrikos) ir Arabijos plokštės. Kadangi šios plokštės lėtai tolsta viena nuo kitos, jos sukuria didžiulę įtampą Žemės plutoje, dėl kurios atsiranda vulkaninis aktyvumas, žemės drebėjimai ir gilių slėnių susidarymas.
Šio kontinentinio padalijimo pasekmės apima ne tik geologiją. Kaip paslaptingi kosminiai reiškiniai gali atskleisti netikėtus atradimus apie mūsų visatą, taip ir ši sausumos transformacija mokslininkams suteikia precedento neturinčių įžvalgų apie tai, kaip žemynai formuojasi ir skyla.
Naujo vandenyno gimimas prieš mūsų akis
Šis geologinis įvykis yra tikrai nepaprastas tuo, kad jis sukuria daugiau nei tik sausumos takoskyrą – jis formuoja visiškai naują vandenyną. Kadangi plokštės ir toliau atsiskiria, tarpas tarp jų galiausiai prisipildys jūros vandens iš Raudonosios jūros ir Indijos vandenyno, sukurdamas naują jūrinę aplinką, kurioje kadaise egzistavo žemė.
Afrikos Kyšulys, kuriam priklauso tokios šalys kaip Džibutis ir Somalis, turi strateginę reikšmę pasaulinei prekybai, nes yra prie įėjimo į Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Tam pačiam regionui dabar lemta tapti sala, atskirta nuo žemyninės Afrikos nauju vandenyno baseinu. Transformacija atkartoja senovinius geologinius procesus, kurie prieš milijonus metų sukūrė kitus pagrindinius vandens telkinius.
Geologas Gilles’is Chazotas iš Vakarų Bretanės universiteto aiškina, kad būtent taip formuojasi vandenynai – per kontinentinių masių skilimą ir atsiskyrimą. Šis procesas panašus į tai, kaip vystėsi senovės jūrų aplinka, per milijonus metų sukurdama buveines nesuskaičiuojamai daugybei rūšių.
Spartėjanti chronologija: dramatiški atsiskyrimo įrodymai
Nors žemyno dreifas paprastai vyksta ledyniniu kelių milimetrų tempu per metus, dramatiški įvykiai rodo, kad šis Afrikos skilimas gali įvykti greičiau, nei iš pradžių prognozuota. 2005 metais vakarų Etiopija patyrė virtinę žemės drebėjimų, kurie vos per kelias minutes sukėlė didžiulį 60 kilometrų ilgio plyšį. Žemė, atskirta dviem metrais – judėjimas, kuris turėjo užtrukti šimtmečius – yra įtikinamas įrodymas, kad žemyno skilimas spartėja.
Ši staigi geologinė veikla lygiagreti kitiems stebinantiems gamtos reiškiniams, tokiems kaip senovinių užšalusių medžių atsiradimas ar gyvų organizmų atradimas povandeniniuose ugnikalniuose. Mūsų planeta ir toliau atskleidžia netikėtus pokyčius, kurie meta iššūkį mokslinėms laiko juostoms.
Rytų Afrikos plyšys yra reta galimybė mokslininkams ištirti geologinius procesus, kurie paprastai trunka milijonus metų. Panašiai kaip pažangūs teleskopai atskleidžia kosminius įvykius, šis kontinentinis atskyrimas suteikia langą į dinamišką Žemės prigimtį.
Būsimas transformuoto žemyno kraštovaizdis
Dėl galimo atskyrimo bus sukurta nauja sala, apimanti Etiopijos, Somalio, Kenijos ir galbūt Tanzanijos dalis. Šis sausumos masyvas pasižymės išskirtinėmis pakrantėmis, besitęsiančiomis nuo Afaro regiono netoli Raudonosios jūros įėjimo į Keniją ir galbūt palei Tanzanijos sieną. Procesas vyksta palaipsniui, bet nenumaldomai, Afrikos Kyšuliui tolstant nuo žemyno greičiu, kuris svyruoja nuo milimetrų iki centimetrų per metus.
Atskyrimo zonoje jau yra įspūdingi kraštovaizdžiai, kuriems būdingi gilūs slėniai, apsupti ugnikalnių, įskaitant garsųjį Kilimandžaro kalną, aukščiausią Afrikos viršūnę. Šios savybės atsirado dėl milijonų metų Žemės judėjimo, kuris suformavo regioną į tai, ką geologai vadina „Didžiuoju Rifto slėniu”.
Ši geologinė transformacija mums primena, kad Žemė nuolat kinta. Lygiai taip pat scientist bando prikelti išnykusias rūšis arba tyrinėti senovines būtybes, išsaugotas neįprastose vietose, mūsų planeta toliau rašo savo evoliucinę istoriją per šiuos didžiulius geologinius pokyčius – sukurdama naujus vandenynus, kuriuose kadaise stovėjo žemynai.
