Nuolatinis tos pačios vietos pasirinkimas namų sofos yra elgesys, kuris, toli gražu nėra atsitiktinis, gali atskleisti gilius mūsų asmenybės ir emocinės būsenos aspektus. Elgesio psichologų teigimu, ši tendencija yra susijusi su psichologiniais mechanizmais, susijusiais su stabilumo, kontrolės ir emocinio komforto siekimu. Nors daugeliui žmonių tai yra tiesiog automatinis įprotis, kitiems tai gali reikšti sudėtingesnius tvarkos, struktūros poreikius ar net nerimą dėl pokyčių.
Šis elgesys, pastebimas daugelyje Ispanijos namų, sudomino aplinkos psichologijos specialistus, kurie aiškina, kad kasdienės erdvės tampa mūsų tapatybės pratęsimu. „Kai žmogus nuolat renkasi tą pačią vietą ant sofos, jis sukuria mikro rutiną, kuri suteikia jam nuspėjamumo ir saugumo jausmą“, – aiškina ekspertai. Šis elgesys gali būti interpretuojamas iš įvairių perspektyvų, pradedant paprasčiausia fizine preferencija ir baigiant gilesniais psichologiniais modeliais, susijusiais su žmogaus teritorialumu ar poreikiu kontroliuoti artimiausią aplinką.
Naujausi elgesio psichologijos tyrimai rodo, kad erdvės rutinos daugeliui žmonių veikia kaip emociniai inkai, ypač socialiniame kontekste, kur nuolatinė neapibrėžtumas ir pokyčiai sukelia didėjantį nerimą. Šis reiškinys, nors ir atrodo nereikšmingas, gali padėti geriau suprasti, kaip žmonės valdo savo stabilumo poreikį vis labiau nenuspėjamame pasaulyje.
Psichologinės interpretacijos
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių šio elgesio paaiškinimų yra kontrolės ir stabilumo paieška aplinkoje. „Fiksuota padėtis pažįstamose vietose, pavyzdžiui, ant sofos, suteikia nuspėjamo tvarkos jausmą pasaulyje, kuris dažnai yra ne mūsų kontrolėje“, – teigia María Rodríguez, psichologė, specializuojasi įpročių srityje. Ši tendencija dažniausiai pasireiškia perfekcionistams arba žmonėms, kurie yra patyrę emocinį ar gyvenimo nestabilumą.
Kita vertus, šis elgesys taip pat gali būti interpretuojamas tiesiog kaip įprotis ar automatizmas, susiformavęs laikui bėgant. Žmogaus smegenys linkusios taupyti energiją, nustatydamos kasdienes rutinas, o tos pačios vietos pasirinkimas gali būti tiesiog pasikartojimu sustiprintas pomėgis, neturintis gilesnės psichologinės reikšmės. „Mūsų smegenys sukuria protinius trumpinius kasdieniams sprendimams, leidžiančius mums skirti kognityvinius išteklius sudėtingesniems klausimams“, – aiškina neurologai.
Teritorialumo sąvoka taip pat vaidina svarbų vaidmenį šiame reiškinyje. Evoliucijos požiūriu, žmonės, kaip ir daugelis kitų rūšių, linkę kurti ir ginti erdves, kurias laiko savomis. Namų aplinkoje tai reiškia asmeninių zonų nustatymą bendrose erdvėse. „Tai primityvus būdas nustatyti hierarchiją ir apibrėžti erdvės ribas“, – teigia evoliucinės psichologijos ekspertai.
Įdomus šio elgesio aspektas yra emocinis ryšys, kuris gali susiformuoti su tam tikromis erdvėmis. Žmonės dažnai sąmoningai ar nesąmoningai sieja konkrečias vietas su tam tikromis emocijomis ar prisiminimais. „Tas konkretus sofos kampelis gali būti siejamas su atsipalaidavimo, saugumo ar malonumo akimirkomis, pavyzdžiui, mėgstamo filmo žiūrėjimu ar laiko praleidimu su artimaisiais“, – aiškina Antonio López, psichoterapeutas, specializuojantis kasdienio elgesio srityje.
Konkrečiais atvejais, nuolatinis noras užimti tą pačią vietą gali rodyti tam tikrą kognityvinį nelankstumą arba sunkumus prisitaikant prie pokyčių. Ši savybė yra labiau būdinga žmonėms, linkusiems į nerimą arba turintiems obsesinio kompulsinio spektro sutrikimų. Tokiems žmonėms vietos keitimas gali sukelti didelį diskomfortą, nes tai pažeidžia jų psichologinį saugumą užtikrinantį modelį. Tačiau specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų toks elgesys yra normalu ir neturėtų kelti nerimo. „Tik tada, kai tai žymiai trukdo lanksčiai gyventi arba sukelia pastebimą diskomfortą, tai gali būti laikoma problema“, – aiškina apklausti klinikiniai psichologai.
Kada tai gali rodyti esamą problemą?
Nors paprastai toks elgesys yra nekenksmingas, yra keletas požymių, kurie gali rodyti, kad įprotis visada sėdėti toje pačioje vietoje atspindi rigidiškesnius modelius, kuriems gali prireikti dėmesio. Tarp šių požymių išsiskiria pernelyg didelis nerimas, kai „mūsų vietą“ užima kitas asmuo, nesugebėjimas mėgautis veikla, jei nesate įprastoje vietoje, arba šio poreikio išplėtimas į daugelį kontekstų už namų ribų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad jei šis elgesys lydi didelį nepasitenkinimą, kai tenka keisti, tai gali būti platesnio elgesio griežtumo modelio dalis, kurią reikėtų profesionaliai įvertinti.
„Prisitaikanti lankstumas yra svarbus psichinės sveikatos rodiklis“, teigia dr. Javier Martínez, psichiatras iš Madrido La Paz universitetinės ligoninės. Svarbu pabrėžti, kad šie modeliai gali sustiprėti stresinių ar neapibrėžtumo laikotarpiais. „Per COVID-19 pandemiją pastebėjome žymų elgesio, susijusio su asmeninės erdvės kontrole ir namų rutina, padidėjimą“, – aiškina psichologai, tyrinėję sveikatos krizės psichologinius padarinius.
Nors toks elgesys retai reikalauja intervencijos, kai kurie žmonės gali jaustis nepatogiai dėl savo ar artimųjų griežtumo. Psichologai rekomenduoja keletą paprastų pratimų, kurie padės ugdyti didesnį lankstumą kasdieniniuose erdvės įpročiuose. „Geras pratimas – kartais sąmoningai pakeisti vietą ir stebėti, kokius jausmus tai sukelia“, – siūlo klinikinė psichologė Elena Fernández.
„Svarbu ne priversti save atsisakyti teisėtų pageidavimų, o užtikrinti, kad šie pageidavimai netaptų griežtais poreikiais, ribojančiais mūsų prisitaikymo gebėjimus.“ Kiti rekomenduojami veiksmai – apmąstyti šio pomėgio kilmę (fizinis patogumas? emocinis ryšys? įprotis?) ir praktikuoti nedidelius pokyčius kitose kasdienėse rutinose, kad treniruotumėte kognityvinį lankstumą ir toleranciją neapibrėžtumui – psichologų nuomone, šios savybės yra būtinos emocinei gerovei šiuolaikiniame pasaulyje.
Galų gale, visada sėdėti toje pačioje sofos vietoje yra elgesys, kuris gali atskleisti įdomių dalykų apie mūsų santykį su erdve, rutina ir kontrolės poreikiu. Kaip ir daugelis kitų kasdienių įpročių, tai yra veidrodis, kuriame galime stebėti platesnius savo asmenybės ir emocinių poreikių modelius, o tai nebūtinai reiškia problemą ar privalumą, o tiesiog dar vieną mūsų unikalaus gyvenimo būdo bruožą.
