Tarptautinė astronomų komanda padarė svarbų atradimą. Kažkas netoli Žemės skleidžia fotonus, kurių energijos lygis anksčiau buvo stebimas tik tolimuose kvazaruose. Šis atradimas atveria naują perspektyvą tiriant kosminius spindulius ir reaktyvinių srovių formavimosi mechanizmus.
Mikrokvazarai yra kompaktiškos dvinarės sistemos, sudarytos iš milžiniškos žvaigždės ir jos medžiagą sugeriančios juodosios skylės. Šios objektų poros skleidžia siaurus medžiagos srautus, vadinamus čiurkšlėmis, kurie gali būti kelių šviesmečių ilgio. Juos tiriant taip pat būtų galima gauti naujų įžvalgų apie kosminius spindulius “, – rašo ‚SciTech Daily‘ .
Kosminių spindulių pėdsakais: mus bombarduoja beprotiškos energijos fotonai
Remdamiesi HAWC (Aukšto aukščio vandens Čerenkovo gama spindulių observatorija) atliktais matavimais, mokslininkai aptiko iki 200 teraelektronvoltų energijos fotonus, sklindančius iš netoliese esančio mikrokvazaro V4641 Sagittarii. Ši sistema yra maždaug už 20 000 šviesmečių nuo Žemės Šaulio žvaigždyne.
Pasak Lenkijos mokslų akademijos Branduolinės fizikos instituto (IFJ PAN) astrofizikės daktarės Sabrinos Casanovos (Sabrina Casanova), anksčiau aptiktų kitų mikrokvazarų fotonų energija paprastai būdavo daug mažesnė. Tačiau naujieji duomenys rodo ypatingą reiškinį:
V4641 Sagittarii skleidžiamų fotonų energijos lygis yra dešimtis tūkstančių kartų aukštesnis už vidutinio mikrokvasaro fotono energijos lygį.
Ar šviesos spinduliai greitesni už šviesą juda Žemės link?
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad mikrokvazarų srautai gali sukelti reliatyvistinius aptiktos spinduliuotės iškraipymus, nes šie spinduliai nukreipti į Žemę.
Dėl to atrodo, kad srovės priekis sklinda greičiau už šviesą, pasiekdamas vadinamąjį virššviesinį greitį.
Tačiau Kasanova teigia, kad V4641 Šaulio mikrokvazaras tikrai nėra vienintelis Visatoje ir kad gali būti ir kitų sistemų, skleidžiančių panašios energijos fotonus.
Naujasis atradimas yra proveržis ne tik mokslininkams, tyrinėjantiems kosminius spindulius. Mikrokvazarai, kurie yra daug arčiau Žemės nei tolimi kvazarai, suteikia mokslininkams galimybę tiesiogiai tirti reiškinius, panašius į tuos, kurie vyksta aktyviųjų galaktikų branduoliuose. Šie procesai vyksta žmogaus laiko skalėje – dienomis ar savaitėmis, palyginti su milijonus metų trunkančiais įvykiais tolimuose kvazaruose.
Šis atradimas gali atverti naują erą astrofizikoje, nes pirmą kartą turėsime galimybę išsamiai ir beveik netrikdomai ištirti mechanizmus, kurie vaidina svarbų vaidmenį galaktikų evoliucijoje.
