Mes valgome hermetiškai, vis rečiau išeiname iš namų, mūsų organizmams trūksta iššūkių. Todėl, nors gyvename vis ilgiau, tuo pačiu gyvename ir blogiau, – sako prof. Grzegorzas Dvorackis, Poznanės Medicinos universiteto Patomorfologijos ir Klinikinės Imunologijos katedros vedėjas.
„Ar ilgesnis gyvenimas reiškia sveikesnį gyvenimą?”
Statistika rodo, kad mes gyvename vis ilgiau. Ar tai reiškia, kad gyvename sveikiau?
Prof. Grzegorzas Dvorackis: – Nebūtinai. Ilgesnis gyvenimas dažnai yra palaikomas medicininėmis technologijomis. Skaičiuojama, kad kai kuriais atvejais net iki 1/3 gyvenimo yra palaikoma medicininėmis intervencijomis, kurios prailgina gyvenimą. Net ir vėžinių ligų pobūdis pasikeitė – jos tampa lėtinėmis ligomis. Gyvename ilgiau, tačiau esame priklausomi nuo sveikatos apsaugos sistemos. Ir tai nėra taip puiku, kaip gali atrodyti. Svarbu ne tik siekti ilgiausio gyvenimo rekordų, bet ir galėti mėgautis gyvenimu be papildomo emocinio ir fizinio krūvio.
Gyvenimo kokybės ir sveikatos balansas
Profesorius Dvorackis taip pat pabrėžia, kad ilgas gyvenimas turėtų būti lygus kokybiškam gyvenimui. „Žmogus nori gyventi ilgai, bet ne būti pririštas prie medicinos įstaigų ir procedūrų. Svarbu, kad galėtume aktyviai dalyvauti kasdieninėje veikloje, be nuolatinių sveikatos apribojimų ar priklausomybės nuo vaistų“, – sako profesorius.
Gyvenimo kokybė ir gebėjimas mėgautis gyvenimu be papildomo streso yra itin svarbūs. Deja, dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo mūsų organizmai tampa jautresni ligoms, o medicininės intervencijos tampa kasdienybės dalimi. Profesorius pabrėžia, kad svarbu išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir stengtis palaikyti gerą sveikatos būklę natūraliai, o ne tik pasikliauti technologijomis.
Imuninės sistemos silpnėjimas yra dar vienas aspektas, kuris neigiamai veikia mūsų sveikatą. Natūralių iššūkių trūkumas ir per didelis priklausomumas nuo technologijų lemia, kad mūsų organizmai tampa mažiau atsparūs aplinkos veiksniams.
