Rudens spalvos ir plikos šakos šiuo metų laiku yra neatsiejama kraštovaizdžio dalis. Medžiai ruošiasi žiemai, numeta lapus ir nusidažo įspūdingais raudonais ir auksiniais atspalviais. Paaiškiname, kodėl medžiai pasirenka šį procesą ir kokie mechanizmai jį lemia.
Kodėl rudenį medžiai meta lapus?
Vidutinio klimato juostoje augantys lapuočiai susiduria su atšiauriomis žiemos sąlygomis, kurioms būdinga žema temperatūra ir ribota saulės šviesa. Tokiomis aplinkybėmis jiems tampa energetiškai nenaudinga išlaikyti lapus, nes dėl šviesos trūkumo labai sumažėja fotosintezės procesas. Be to, lapus pažeidžia šaltis, dėl kurio sunaikinamos augalo ląstelės ir audiniai. Nukritus lapams, medžiai sumažina žalos riziką ir sutaupo energijos, reikalingos žiemai išgyventi.
Kita svarbi priežastis – taupomas vanduo. Žiemos mėnesiais vanduo užšąla ir tampa sunkiau prieinamas medžių šaknų sistemoms. Kita vertus, lapai turi skrandukus, per kuriuos vyksta transpiracija, t. y. vandens garavimas nuo augalo paviršiaus. Pašalindamas lapus medis sumažina plotą, per kurį praranda vandenį, o tai labai svarbu norint išgyventi fiziologinės sausros sąlygomis. Taip augalas apsisaugo nuo dehidratacijos.
Paskutinis veiksnys yra medžių gyvenimo ciklas ir jų natūralus prisitaikymas prie besikeičiančių metų laikų. Nukritus lapams, augalas pereina į ramybės būseną, kurios metu sulėtėja augalo medžiagų apykaita. Medis naudoja anksčiau sukauptas energijos atsargas, saugomas kamiene, šakose ir šaknyse. Šis ramybės periodas būtinas, kad medis išgyventų atšiaurias žiemos sąlygas ir pasiruoštų atsinaujinti pavasarį.
Kaip vyksta lapų kritimo procesas?
Lapų kritimo procesas yra sudėtingas fiziologinis mechanizmas, kuris prasideda trumpėjant dienoms ir krentant temperatūrai. Medžiai į šiuos aplinkos pokyčius reaguoja gamindami specialius hormonus, pavyzdžiui, etileno ir abscizo rūgšties, kurie inicijuoja lapų senėjimą. Dėl šio proceso chlorofilas, pigmentas, atsakingas už žalią spalvą ir fotosintezę, pradeda nykti, todėl išryškėja kiti lapuose esantys pigmentai.
