Pokalbių programėlė „WhatsApp“ vis dažniau tampa kibernetinių sukčių taikiniu. Jie naudojasi ja, kad apgaule priverstų savo aukas atiduoti jiems pinigus. Susipažinkite su dažniausiai pasitaikančiais sukčiavimo modeliais ir galbūt pavyks jų išvengti.
Pastaruoju metu Čekijoje plinta naujo tipo „WhatsApp“ sukčiai, kai užpuolikai apsimeta šeimos nariais ir bando iš naudotojų išvilioti pinigų. Ši tendencija ypač suaktyvėjo pastaraisiais mėnesiais, tai patvirtina žiniasklaidos pranešimai.
Netikri giminaičiai susisiekia su aukomis iš nežinomo numerio, apsimesdami artimais šeimos nariais, pavyzdžiui, sūnumi ar dukra. Jie tvirtina, kad turi naują telefono numerį ir kad jiems skubiai reikia finansinės pagalbos, dažnai motyvuodami tuo, kad jų originalus telefonas yra sugadintas arba prarastas. Taip jie bando sukelti pasitikėjimą ir priversti auką veikti greitai.
Sukčiavimo scenarijų pavyzdžiai
Sukčiai dažnai vadovaujasi tokiu scenarijumi:
Pirma, užpuolikas apsimeta asmeniu, kuriam reikia skubios finansinės pagalbos, kad galėtų ką nors sumokėti, pavyzdžiui, baudą. Kita taktika – apsimesti, kad pametė telefoną; sukčius susisiekia su auka iš naujo numerio ir paaiškina, kodėl susisiekia iš nežinomo numerio. Trečia dažna strategija – nurodyti netikėtas išlaidas, kurias reikia nedelsiant apmokėti, ir todėl paprašyti paskolinti pinigų.
Kaip apsisaugoti nuo sukčiavimo?
Norint išvengti šių sukčių, svarbu laikytis toliau nurodytų atsargumo priemonių:
- Patikrinkite savo tapatybę: gavę žinutę iš nežinomo numerio, teigiančio, kad jis yra jums artimas asmuo, visada patikrinkite jo tapatybę, pavyzdžiui, paskambinkite žinomu numeriu.
- Nepasitikėkite nežinomais numeriais: Būkite atsargūs bendraudami su nežinomais numeriais, net jei jie prisistato jums artimu žmogumi.
- Nesiųskite pinigų nepatikrinę: Niekada nesiųskite pinigų tekstine žinute nuodugniai nepatikrinę prašančiojo asmens tapatybės.
Daugiau „WhatsApp“ sukčiavimo atvejų
Be sukčių, apsimetančių šeimos nariais, „WhatsApp“ programoje pasitaiko ir kitokių sukčiavimo atvejų:
- Užpuolikai siunčia suklastotuspatvirtinimo kodus ir prašo aukos juos persiųsti, kad gautų prieigą prie savo paskyros.
- Sukčiavimai internetiniame turguje: suk čiai apsimeta norintys įsigyti prekių ir bando išvilioti iš pardavėjo mokėjimo duomenis. Dažnai aukų prašoma sumokėti per kurjerių tarnybos mokėjimo vartus.
- Labdaros sukčiai: jie naudojasi žmonių solidarumu ir prašo finansinių aukų netikroms labdaros organizacijoms.
