Internete platinami vaizdai sudaro įspūdį, kad Atlanto ir Ramiojo vandenynų vandenys nesusimaišo, tačiau iš tikrųjų šis reiškinys turi įdomų natūralų paaiškinimą.
Šio reiškinio paaiškinimas yra daug įdomesnis, nei atrodo. Tai, kas iš tikrųjų vyksta, yra unikalus gamtos reiškinys tarp Ramiojo ir Atlantovandenynų. Štai kas tai yra.
Kodėl Ramusis ir Atlanto vandenynai nesusimaišo
Fondas „Aquae Foundation“ aiškina, kad tai, kas atrodo kaip absoliutus vandenynų atskyrimas, iš tikrųjų yra sūkuriųsukuriamas efektas. Tai milžiniški šimtus kilometrų skersmens vandenynų sūkuriai. Šie „natūralūs varikliai“ judina sroves ir paskirsto nuosėdas bei maistingąsias medžiagas.
Kontrastingos vandenų spalvos, pavyzdžiui, šviesiai elektrinė ledynų upių ir slėnių mėlyna spalva ir tamsiai mėlyna vandenyno spalva, susidaro susidūrus nuosėdų prisotintiems vandenims , kai jie susimaišo su atviruojuvandenynu.Šis reiškinys, ypač matomas Aliaskos įlankoje, yra ne atsiskyrimas, o unikali natūrali sąveika, išryškinanti vandenynųsudėtingumą.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Kalifornijos universiteto mokslininkas Kenetas V. Brulandas (Kenneth W. Bruland), tyrinėdamas šiuos sūkurius, paneigė šį mitą. Jis nustatė, kad šis reiškinys vyksta nuo Aliaskos pakrantės iki Aliaskos įlankos, ir priskyrė jį sūkurių judėjimui. Taigi tai, kas atrodė kaip paslaptis ar vandenynų ginčas, yra ne kas kita, kaip gamtos meno kūrinys, primenantis mums, kokios dinamiškos ir stebinančios yra mūsų jūros.
Kur susitinka Ramusis ir Atlanto vandenynas?
Geriausiai žinoma Ramiojo ir Atlanto vandenynų susitikimo vieta yra Horno kyšulys pietų Čilėje, žinomas dėl ekstremalių oro sąlygų ir istorinės reikšmės kaip laivybos kelias iki Panamos kanalo. Drake’o perėja tarp Horno kyšulio ir Antarktidos yra labai svarbi dviejų vandenynų sąveikai. Šioje vietovėje susidaro iki 18 metrų bangos, kurios sustiprina vandenų maišymąsi, aiškina okeanografas Ramirezas.
