Grįžimas namo po pokalbio su draugais gali tapti nesustojančio minčių rato pradžia. Perfekcionistai yra linkę analizuoti kiekvieną pasakyto žodžio detalę, ieškodami galimų trūkumų. Jausmas, kad kalbėjau per daug intensyviai ar per daug, tampa nesibaigiančiu minčių ratu, kuriame sukasi abejonės, ar kažkas neatsitiko ne taip.
Alejandra de Pedro, žinoma psichologė, labai populiari socialiniuose tinkluose, aiškina, kad toks elgesys glaudžiai susijęs su nerimu ir poreikiu nuolat tikrinti, ar viskas gerai. Tikrinti „WhatsApp“ pokalbius, netiesiogiai klausti, ar kas nors nusiminė, arba pasitikslinti su kitais, ar kažkas ne taip, kaip reikia, yra įprasti atsakymai, kurie, nors ir siekia palengvėjimo, tik pagilina problemą.
Socialinio nerimo ciklas
Kai negalite nustoti galvoti apie tai, ką pasakėte
Svarbiausia yra tai, ką psichologai vadina kognityviniu disonansu: tai prieštaravimas tarp mūsų, kaip gerų žmonių, įvaizdžio ir galimybės, kad galėjome pakenkti, net ir netyčia. Siekdami sumažinti šį diskomfortą, bandome save nuraminti, kad nieko rimto neįvyko, bet taip vengiame susidurti su tikrąja baime: pripažinti, kad nesame tobuli.
Čia atsiranda garsioji šešėlio sąvoka, kurią Carlas Jungas apibrėžė kaip tas mūsų dalis, kurias mieliau slepiame, nes jos neatitinka geriausios mūsų versijos. Kalbame ne apie išsiblaškymą ar simpatijos maniją, bet apie tas savybes, kurių nenorime pripažinti, pavyzdžiui, egoizmą, puikybę ar pavydą. De Pedro tvirtina, kad priimti šią tamsiąją mūsų asmenybės dalį yra labai svarbu, kad nustotume save bausti už kiekvieną mažą nesėkmę.
Galų gale, tai reiškia, kad reikia atsikratyti to spaudimo. Ne viskas, ką sakome, turi visiems patikti, o tai, kad klystame, nereiškia, kad esame blogi žmonės. „Reikia ne taisyti praeitį, o mokytis jos nekartoti, žinant, kad vis tiek vėl suklysime, nes esame žmonės“, – sako psichologė.
Pamoka aiški: atsipalaiduokite, numanykite, kad nesate tobulas ir kad jums nereikia tokiu būti. Jūsų draugai vertina jus su jūsų šviesomis ir šešėliais, todėl nešvaistykite energijos ieškodami klaidų ten, kur jų tikriausiai nėra.
