Šimtamečiai, gyvenantys ilgesnės gyvenimo trukmės šalyse, laikosi labai griežtų mitybos įpročių.
Japonė Nabi Tadžima sulaukė 117 metų ir tapo seniausiu žmogumi pasaulyje. Ji mirė 2018 m.
Vis dažniau galima sutikti šimtamečių ir vadinamųjų superšimtamečių, t. y. tų, kuriems gerokai daugiau nei 100 metų. Vienas iš naujausių pavyzdžių – japonė Nabi Tadžima. Ši moteris sulaukė 117 metų ir iki pat mirties 2018 m. buvo seniausias žmogus pasaulyje. Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko šalyse, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė, pavyzdžiui, Japonijoje, Italijoje, Graikijoje ir kt.
Pastaruosius kelerius metus daugelis mokslininkų tarp šių šalių gyventojų ieškojo „stebuklingos formulės“, padedančios peržengti šimtmečio gyvenimo ribą. Ir nors niekas neatrado amžinos jaunystės paslapties, šiose šalyse buvo rasti bendri mitybos įpročiai.
Trys maisto rūšys, kurių savo sandėliuke turi šie šimtamečiai, yra neskaldyti grūdai, ankštiniai augalai ir daržovės. Remiantis Amerikos gyvenimo būdo medicinos žurnale (American Journal of Lifestyle Medicine) paskelbtu atveju, 105 metų moteris, vardu Marge Jetton, kasdien pusryčiaudavo lėtai virtus avižinius dribsnius su graikiniais riešutais, datulėmis ir stikline slyvų sulčių. Avižiniai dribsniai yra vieni populiariausių grūdinių produktų. Mitybos ekspertai rekomenduoja jas valgyti kasdien, kad papildytų pusryčius, užkandžius ir net vakarienę, nes jos „teikia nesuskaičiuojamą naudą“ organizmui. O valgyti jas galima įvairiais būdais. Teigiama, kad ji mažina cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje bei saugo mus nuo įvairių rūšių vėžio.
Tirpi avižinė košė yra viena iš populiariausių formų tarp vartotojų. Tačiau ji dažnai būna perdirbta ir joje gausu pridėtinio cukraus, todėl specialistai pataria jos nevartoti. Svarbu, kad šalia dribsnių pavadinimo būtų žodžiai „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“. Avižų grūduose taip pat gausu skaidulinių medžiagų – antroje vietoje po ankštinių – ir vitaminų (B1, B8…), folio rūgšties bei mineralinių medžiagų, tokių kaip geležis, kalis, magnis, fosforas, selenas ir cinkas.
Tačiau ne visi gali valgyti avižas. Žmonės, sergantys storosios žarnos ligomis, tokiomis kaip divertikulitas ar opinis kolitas, prieš valgydami šiuos grūdus turėtų pasitarti su gydytoju.
Dar vienas šimtamečių žmonių ramstis – ankštinės daržovės. Jie turėtų būti pagrindinis baltymų šaltinis mūsų mityboje. Juodosios pupelės, lęšiai, avinžirniai, baltosios pupelės? Tai tikri ilgaamžiškumo eliksyrai. Jose yra skaidulinių medžiagų ir daugiau maistinių medžiagų viename grame nei bet kuriame kitame planetos maiste. Priemonė: ne mažiau kaip keturios porcijos per savaitę nuo 70 iki 100 g ankštinių daržovių, priklausomai nuo amžiaus ir fizinio aktyvumo, 14 % sumažina širdies smūgio riziką, nes jos gerokai sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį. Be to, žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbto tyrimo duomenimis, reguliariai ankštines daržoves valgantys žmonės turi mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir 2 tipo diabetu.
Be teorijos, ilgesnio gyvenimo receptas visiems gerai žinomas: mankšta, jokio tabako ar alkoholio ir sveika mityba. Norvegijos Bergeno universitete atlikti tyrimai teigia, kad pakeitus mitybą gyvenimas gali pailgėti daugiau nei dešimtmečiu. Dar svarbiau yra tai, kad niekada nevėlu iš gyvenimo išspausti daugiau laiko. Netgi 80-ies metų sulaukę žmonės gali pailginti savo gyvenimo trukmę 3-4 metais, jei lėkštėje atsiras vietos ilgaamžiškumą didinantiems maisto produktams.
Pusryčių maistas yra svarbiausias dienos valgymas, suteikiantis energijos ir padedantis atsigauti po ilgos nakties. Baltymų turintys produktai, tokie kaip kiaušiniai ar graikiškas jogurtas, ne tik padeda stiprinti raumenis, bet ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą. Jei vakarą prieš tai buvo šiek tiek per daug linksmybių, tinkamas pusryčių pasirinkimas gali sumažinti pagirių simptomus – pabandykite bananus, viso grūdo duoną ar avokadą. Geri pusryčiai padės pradėti dieną energingai ir jaustis puikiai!
