Mokslininkai Žuvų gaudyklė ir Varviko universitetas nustatė saulės pabaigos chronologiją – procesą, kuris baigsis jos transformacija į baltąją nykštukę. Šis gamtos reiškinys, būdingas panašios masės žvaigždėms į mūsų Saulę, seks įvykių seką, kuri dramatiškai paveiks visą Saulės sistemą.
Šio žvaigždžių transformacijos proceso metu Žemė ir kitos planetos patirs radikalius pokyčius, kurie visiškai pakeis sąlygas, dėl kurių gyvenimas tampa toks, kokį mes žinome. Saulė, išeikvojusi savo vandenilio kurą, inicijuos virtinę transformacijų, kurios žymiai pakeis jos dydį, temperatūrą ir šviesumą.
Šis tyrimas suteikia laiko perspektyvą apie mūsų žvaigždžių sistemos ateitį, nors svarbu pažymėti, kad šie įvykiai įvyks milijardų metų laikotarpiu. Saulės transformacija į baltąją nykštukę yra natūralus žvaigždžių evoliucijos ciklas, procesas, kuris galiausiai iš esmės pakeis gyvenimo sąlygas mūsų planetoje.
Procesas, kuris pažymės pabaigą: Kaip sprogs saulė?
Pasak NASA, Saulės sprogimas įvyks maždaug po 5 milijardų metų. Kai Saulė sunaudos visą vandenilį savo šerdyje, ji pradės transformacijos ciklą, kuris paskatins ją plėstis ir tapti raudonąja milžine.
Šis etapas yra lemiamas ir žymės jo pabaigos pradžiąl. Vandenilio, kuris yra pagrindinis kuras jo branduolinėms reakcijoms, išeikvojimas sukels Saulę pradėti lydyti helį. Dėl to Saulė gerokai išaugs, spinduliuodama itin daug energijos.
Plėtros metu Saulė sugers artimiausias planetas, tokias kaip Merkurijus ir Venerair Žemė susidurs su ekstremaliomis karščio ir radiacijos sąlygomis. Tai lems vandenynų išgaravimą ir atmosferos praradimą, paliekant planetą visiškai nesvetingas bet kokiam gyvenimui.
Ši laikina raudonojo milžino būsena nebus nuolatinė; Galiausiai Saulė žlugs, redukuojamas į baltąją nykštukę. Šioje galutinėje būsenoje Saulė bus praradusi didžiąją dalį savo masės ir negalės išlaikyti gyvybės likusiose Saulės sistemos planetose.
Ar saulė sprogs, ar pamažu išnyks?
Skirtingai nuo supernovų, kurios yra katastrofiški žvaigždžių sprogimai, Saulės mirties procesas bus lėtesnis ir labiau nuspėjamas. Mokslininkai paaiškino, kad Saulė palaipsniui išnyks. Tai palieka teorinę laisvę žmonijai ieškoti alternatyvų išlikimui.
Tačiau ekspertai taip pat perspėja, kad dar gerokai prieš Saulei sugriūnant į baltąją nykštukę, didėjantis Saulės šviesumas ir klimato kaita gali padaryti Žemę negyvenamą vos per 1 milijardą metų.
Taigi, saulei išeikvojus savo resursus, jo skleidžiama spinduliuotė bus tokia intensyvi, kad smarkiai paveiks Žemės atmosferą. Atmosferos erozija ir vandenynų išnykimas kels pavojų gyvybei, kaip mes ją žinome šiandien, ir paspartins išnykimo procesą.
Ekspertams, Žmonijos ateitis gali priklausyti nuo kosmoso tyrimų. Teoriškai Marsas galėtų tapti labiau gyvenama vieta, kol Saulė nepasieks paskutinės fazės, jei tik technologinė pažanga leis raudonojoje planetoje ar kitose Saulės sistemose įkurti savarankiškas žmonių kolonijas.
Mirštančių žvaigždžių stebėjimai: raktai į astronomijos ateitį
Mokslininkai išanalizavo kitų į Saulę panašių žvaigždžių, kurios jau pasiekė savo gyvenimo ciklo pabaigą, elgseną. Šie stebėjimai leidžia tyrėjams tiksliau prognozuoti, kaip ir kada Saulė žlugs, ir kokį poveikį ji turės Žemei ir Saulės sistemai.
Stebėdami kitų žvaigždžių mirtį, ekspertai gali detalizuoti fazes, kurias žvaigždė išgyvena, kai sunaudoja savo vandenilį ir pereina prie helio sintezės. Šios panašios žvaigždės rodo modelius, atspindinčius tai, kas nutiks Saulei, siūlančius langą į žmonijos ateitį ir išlikimo potencialą kitose žvaigždžių sistemose.
Šios žinios skatina idėją sukurti alternatyvas gyvybei už jos ribų esančiose planetose Saulės sistemos. Egzoplanetų tyrinėjimas ir kosmoso technologijų moksliniai tyrimai tampa vis aktualesni, atsižvelgiant į būsimus iššūkius, su kuriais susidurs Žemė.
Atsakomybė neaiškios žmonijos ateities akivaizdoje
Nors Saulės pabaiga yra už milijardų metų, dėl jos energijos pokyčių ir žmogaus poveikio aplinkai Žemė gali tapti negyvenama daug anksčiau, nei tikėtasi.
Susidūrę su šiuo scenarijumi, mokslininkai ir aplinkosaugos ekspertai kelia poreikį atsakingas dabartinių gamtos išteklių naudojimas, siekiant prailginti Žemės tinkamumą gyventi tyrinėdami galimos kosminės migracijos alternatyvas.
Nutarė klimato kaita, kurią paspartino žmogaus veikla, gali dar labiau pabloginti Žemės atmosferos ir biosferos būklę. Ekspertai pabrėžia išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir tvaraus planetos gamtos išteklių valdymo svarbą.
Galiausiai žmonijos išlikimas priklausys ne tik nuo kosmoso technologijų pažangos, bet ir nuo atsakingų sprendimų, priimtų dabartyje.
Galimybė kolonizuoti kitas planetas arba Technologijų, skirtų gyventi atšiaurioje aplinkoje, kūrimas Tai priklauso nuo žmogaus gebėjimo išsaugoti esamą aplinką ir pasirengti būsimiems iššūkiams.
