Nors kitose Europos šalyse įprasta vakarieniauti labai anksti ryte, Lietuvoje vakarieniaujama vėlai, o tai kenkia sveikatai.
Kai galvojame apie sveiką gyvenimo būdą ir įpročių gerinimą, visuomet galvojame apie mitybos peržiūrą, fizinį aktyvumą ir stengiamės maloniau ir ilgiau miegoti. Nors šie trys aspektai yra labai svarbūs siekiant pagerinti savo gyvenimą, yra dar vienas raktas, kurio mes linkę nepastebėti: laikas, kada vakarieniaujame.
Keliaudami po Europą ne pirmą ir ne paskutinį kartą turime perplanuoti vakarienės laiką, nes daugelis įstaigų užsidaro anksti. Nors duomenys rodo, kad lietuviai vakarieniauja vidutiniškai apie 21:30-22:00, Europoje šis laikas nukeltas į 19:00. Yra kelios priežastys, kodėl lietuvoje vakarieniauja taip vėlai.
Lietuvoje vakarienės dažnai naudojamos bendravimui, todėl jos trunka ilgiau.
Priežastys, kodėl lietuviai vakarieniauja taip vėlai
Neteisingai pasirinkta laiko juosta: Lietuva naudoja Vidurio Europos laiko juostą, nors geografiškai ji atitinka Vakarų Europą (pvz., Portugaliją arba Jungtinę Karalystę). Dėl to saulė pakyla ir nusileidžia vėliau, todėl pasislenka valgymo laikas.
Padalyta darbo diena: Lietuvoje daugelis įmonių organizuoja ilgą pietų pertrauką (1-2 val.), todėl iš darbo išeinama tik 19:00 arba 20:00 val.
Laisvalaikio kultūra ir socialinis gyvenimas: Dėl karščio žmonės dažniau išeina į miestą ir vakarienes išnaudoja kaip bendravimo laiką, todėl jos pailgėja.
Įprotis valgyti kelis kartus per dieną: Lietuvoje valgome iki 5 kartų per dieną, o tai reiškia, kad užkandžiavimas verčia atidėti vakarienę.
Kaip matome, įprotį vėlai vakarieniauti Lietuvoje sunku pakeisti dėl visų su tuo susijusių priežasčių, tačiau vis daugiau mitybos specialistų ir ekspertų įspėja apie neigiamą jo poveikį mūsų organizmui.
„Niekas neturėtų valgyti vakarienės vėliau nei 20 val.
Sveikos gyvensenos treneris ir asmeninis patarėjas Chrisas Parga podkaste „DisfrutaAprendiendo“ aiškina, kad „niekas neturėtų valgyti vakarienės vėliau nei 20:00, nes tai turi daug neigiamų pasekmių“. Ekspertas pripažįsta, kad „nepaisant to, jog žmonėms galioja Saulės laikas, mes darome, ką norime, valgome, kada norime, ir keliamės, kada norime“. Pasak jos, teisinga būtų vakarieniauti ne vėliau kaip 20.00 val., nes taip organizmas turės 2-3 valandas, kurių jam reikia maistui suvirškinti, ir užmigs, linkęs į natūraliai naktį vykstančią regeneraciją.
„Įsivaizduokime, kad gyvename name, į kurį kasdien ateina remontininkai. Tada mūsų kūno remontininkai ateina naktį. Santechnikai, plytelių klojėjai, elektrikai, dažytojai ….. Kas atsitinka, kai žmogus vakarieniauja 23 val. Na, durys užsidaro ir remontininkai neateina, kas atsitinka? Na, įvyksta ankstyvas audinių senėjimas ir stresas, nes organizmas negerbia miego fazės, poilsio fazės, kad galėtų vykti vidinė regeneracija. Sistemos uždusinamos, o kai jos uždusinamos, vyksta degeneracija, todėl atsiranda bet kokia patologija, sutrikimas ar disfunkcija“, – aiškina Parga.
„Kad išspręstume šią problemą, turime padaryti tokį paprastą dalyką kaip geresnis dienotvarkės organizavimas ir bandymas paankstinti valgymo laiką. Pasak eksperto, tai labai svarbu, nes užtenka pažvelgti, kaip „anksti“ pietus ir vakarienę valgo mūsų seneliai. „Tai reikia keisti, ir būtent tam skirčiau daugiau dėmesio, nes tai pakeitęs žmogus įgaus daug gyvybingumo“, – perspėja Parga.
